niunis

Didžiausia airsofterio baimė: kad po jo mirties žmona įrangą parduos už tiek, kiek jai sakei, kad už ją mokėjai :)

Visiškai normalu. Ekipuotės komplektavimas sudaro apie 70% šio hobio teikiamo malonumo. Aš savimi labai didžiavausi ir laikiau dar ne visišku ligoniu, kai nusipirkęs naują liemenę (5.11 LBV) ją namie užsidėjau, palyginau su turima, nusprendžiau, kad nauja niekuo ne geresnė, ir ją grąžinau :)

Vienas kitas Meškėnas bus.

Ačiū už žaidimą. Vieta nuostabi, "šarvinių berželių" buvo, bet netiek daug, kad gadintų žaidimą. Aišku, gelbėjo ir tai, kad tuos berželius laisčiau kulkosvaidžiu :) Noriu atsiprašyti už nesusipratimą dėl šaudymo kulkosvaidžiais iš antro pastato aukšto. Aš taisyklėse perskaičiau, kad (perfrazuoju laisvai) "3+ klasės ginklams galima šaudyti tik iškišus 1/3 ginklo. Taikoma tik šaudant iš pirmo aukšto." Logiškai gaunasi, kad iš antro aukšto iškišti nebūtina, juo labiau, jog šita taisyklė atsirado dėl saugumo - kad niekas neiššoktų prieš galingą ginklą, o antrame aukšte šansų tam nėra. Bet Lukashenka organizatorius, jis nustato taisykles. Išsiaiškinome be konfliktų ir ginklą kaišiojome :) O dabar trumpai papasakosiu apie man geriausią epizodą, po kurio jau galėjau važiuoti namo, nes žaidimas buvo užskaitytas :) Išėjome iš mertviako ir šturmavome G3 pastatą. Gavome stipriai ugnies, su dar vienu išgyvenusi atsitraukėme. Žiūrime, Chevroletas iš kitos pusės privažiavęs, iš jo išsilaipinę irgi po kontakto guli. Paėmėme dar vieną išgyvenusį ir, man kulkosvaidžiu dengiant langą, pribėgome prie pastato. Toliau labai gražiai sudirbame. Man atidaro duris, aš įmetu granatą. Pirma nesprogsta, antra sprogsta, įbėgu į pastatą, mano bendražygius nušauna, metu dar vieną granatą, perbėgu į kitą kambarį, gaunu iš antro aukšto šratą, išsitraukiu liemenę ir sėdžiu. Pirmas aukštas išvalytas, bet kas iš to. Ateina Lukashenka, J. J. Simpsono iniciatyva dar pasiaiškina granatos sprogimo aplinkybes ir išeina. Ir tada man prasideda linksmybės. Į pastatą atbėga dar vienas sukilėlis ir pradeda pliektis su antru aukštu. Mėtomos granatos, kalamasi rimtai. Aš sėdžiu savo kampe išsišiepęs iki ausų. Tada ateina dar sukilėlių. Vos nesusikala su tuo, esančiu pirmame aukšte. Jis grasinasi ir juos apmėtyti granatomis. Aš sėdžiu ir žvengiu toliau. Galų gale išsiaiškina, kad ir antrame aukšte, ir pirmas atėjęs, ir vėliau atėję visi yra toje pačioje pusėje. Padėkoju vyrams už reginį, sakau, kad reikėjo sulakstyti popkorno :) Ta proga prisimenamas ir aš savo kamputyje. Vienas iš naujai atėjusių prieina ir paklausia, ar aš dar gyvas. Atsakau, kas dar keletas minučių likę ir mintyse nusikeikęs nusiteikiu kratai. Tada man pasiūlo: "Gal tave pagydyti?" Atsakau: "Tamstos nuožiūra". Gydo, net ne su mano bintu :) Kalbasi, kad kulkosvaidis yra gerai, labai jiems tiks. Pradedu įtarti, kad manęs neatpažįsta ir esu ne imamas į nelaisvę, o iš tikro gydomas :) Ranką su antsiuvu atsargiai nusuku dar labiau į sieną. Baigia vynioti bintą. Dėl visiško aiškumo, ar esu imamas į nelaisvę, paklausiu: "Ką dabar?" Atsako: "Eik į antrą aukštą, užsiimk poziciją." Netikiu savo ausimis :) Sakau "Aš geriau eisiu į lauką pozicijos pasižiūrėti." Gaunu leidimą ir atsargiai, ranką su antsiuvu nusukęs į kitą pusę, išeinu į lauką. Ten du mano nauji "draugai" užsiėmę pozicijas kalasi su S8 PMC. Nusiimu savo shotguną, nusitaikau vienam į nugarą ir šaunu. Adrenalinas kala per ausis, shotgunas mano nupjautavamzdis ir be taikiklių, todėl nepataikau. Mano taikinys atsisuka ir žiūri į mane didelėmis akimis. Antras šūvis - vėl pro šalį. Taikinio akys vis dar didelės, be supratimo, kas vyksta, ženklų :) Trečias šūvis jau jam į krutinę. Jo kolegai į nugarą pataikau iš pirmo karto ir dedu į kojas. Bet, kad nebūtų man per gerai, S8 pamato iš priešų tarpo link jų visu greičiu atlekiantį mane su kulkosvaidžiu ir iš pradžių šauna, po to aiškinasi. Keliauju į mertviaką su šypsena iki ausų :) P.S. Turbūt kažką tokio savo meškėno akytėse turiu, nes antrą dieną mane dar kartą priešas bandė gydyti :) Jei ne Egis iš Vaiduoklių, kuris su savo "blet, čia gi priešas" viską sugadino, epizodą, tikėtina, būčiau pakartojęs :)

VST naudoja Clawgear gamybos ATACS FG, pirktą iš garsiosios UAB "Nota bene". Tankinstams akcentuoju: kalbu apie naudoja/nenaudoja, o ne draus/nedraus. Dar naudoja kažkokį kinietišką marpat :) Va šitą, jei kurtas jų užsakymu, gali ir apriboti. O ATACS FG drausti jokio teisinio pagrindo nėra.

Aš ir nesakau, kad draus. Sakau, kad naudoja. Bet čia komercinis camo, todėl jo tikrai nedraus (nors dėl to "tikrai" su dabartinės valdžios fetišu draudimams nesu tikras :) ).

Viešojo saugumo tarnyba naudoja: https://www.15min.lt/galerija/ispudingos-viesojo-saugumo-tarnybos-pratybos-rudninku-poligone-57181#galerija/57181/1235007 https://www.15min.lt/galerija/viesojo-saugumo-tarnybos-desantavimo-pratybos-57372#_

Man paskutiniu metu ESS Ice akinių noselės nelaiko visiškai. Pirmo akinių komplekto atlaikė ne vienerius metus, o dabar net stovėdamos dėkle suskilinėja. Jau artėju prie kokių 10. Bandžiau ir naują visą akinių komplektą pirkti, ir iš e-bay siųstis, ir Lietuvoje pirkti - visos tiesiog subyra. Ar dar kas nors turite tokią problemą?

WTF kaukė? :) Kam realiomis sąlygomis tokia gali būti naudojama? https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/londono-metro-traukinyje-nugriaudejo-sprogimas-57-853828

Ačiū už žaidimą! Labai gerai išdirbtos organizacinės smulkmenos: rodyklės į mertviakus, įrengta šaudykla ir pan. Labai kokybiški antsiuvai ir kiti rekvizitai. Scenarijus taip pat teisingai subalansuotas - buvo laiko ir atsikvėpti saugant bazę, buvo ir žygių, ir intensyvaus kontakto. Manau, prie to prisidėjo ir kokybiškas vadovavimas iš organizatorių pusės. Čia atskira padėka Lexui - užduotys aiškios, konkrečios, į mūsų užklausas reakcija operatyvi ir kvalifikuota. Priešininkai taip pat visi buvo iš lygumų - kalniečių bent jau man nepasitaikė :) Ačiū Miaukai už puikias foto! Kaip jau ne vienas rašė, 100% airsoft ir 100% kokybė. Tokie ir turėtų būti žaidimai!

Turėjau ir aš tokią situaciją. Parašiau jiems mailą, sureagavo iškart ir po poros dienų išsiuntė.

Man kolimatorius yra vienas geresnių ginklo patobulinimų. Iron sight'ais beveik nesinaudoju, nebent pirmiems šūviams kontakto metu. Užsidėjau EOTECH tipo kolimatorių ir kartais atrodo, kad šaudyti per lengva: kaip per kompiuterinį žaidimą - kur užvedi raudoną kryžiuką, ten šratai ir lekia :)

Čia ne akmuo, čia linksma situacija - man tiesiog labai patiko jūsų entuziastingas "ačiū labai" - nuotaiką visam štabui pakėlėte :)

Žaidimą įvertinčiau šiaip sau. Man jis nebuvo toks tragiškas, kaip kai kurie aprašė, bet nebuvo ir kažkuo labai geras. Patogumų žaidimuose aš neieškau, vandenį atsivežu savo. Senis vadovavo puikiai, priešininkų daug sutikti neteko. Naktinė dalis buvo viena geresnių - turėjom, ką veikti, nebuvo monotonijos. Nemažai teko pabendrauti su Jonny, kuriam pagarba! Tikiuosi, dar ne kartą padirbėsim kartu. Tiesa, ryte, jau prašvitus aš į Dvorfą iš banko, o Dvorfas į mane nuo miestelio vartų pašaudėm iš kulkosvaidžių, nes priešas taip ir neatėjo, todėl darėsi nuobodu :) Keletas įsimintinesnių momentų: Apie 3-4 val. Senis liepė žadinti, berods, LSK. Nuėjau, pasakiau, kad keltųsi ir už 5 min. būtų pas Senį. Nenudžiugo :) Už kokių 10 min. radijo ryšiu susisiekė su Seniu paklausti, ar čia tikrai jiems keltis. Senis atsakė, kad tikrai ir paklausė, keliese jie ten yra. Atsakė, kad trise. Stojo tyla. Senis pasakė, kad "ai tiek to (ne visai tais žodžiais - N. :) ), miegokite". Seniai nebuvau girdėjęs su tokiu entuziazmu ir nuoširdumu sakomų "Ačiū labai" :) Ryte, prasėdėjus banke daugiau kaip valandą, gavau info, kad mus pakeis USMC. Iki aukso atsiradimo nė pusvalandžio nebuvo likę. Nusprendžiau, kad auksas turi būti nuraccoonintas :) Atsinešiau kavos, pavaišinau ten atėjusius amerikiečius ir taip prasitryniau iki atsirandant auksui. Auksą nuraccooninau ir nunešiau šventikui. Norėjo rašyti prastą prabą, todėl teko vaišinti kava ir įtikinėti, kad auksas visgi geras. Gavau 999 prabą. Išeidamas iš miestelio dar Irano gvardiją sutikau, išgėrėm kavos su jais ir nutempiau auksą į meškėnų urvelį :) Operacija, deja, mane išvargino, todėl po to pusdienį pramiegojau :( Dieną Daktarytės 7 gyvybes man pardavė už "500 ir puokštę gėlių", todėl teko po pievas braidyti ir jas skinti :) Apibendrinant, pliusai: 1. už miestelio įrengimą; 2. didelis pliusas šventikams; 3. didelis pliusas (raudonas :) ) daktarytėms :) 4. už neįkyrų ir neprivalomą LARP. Minusai: 1. safaris. Kai per 15-20 m nuo bunkerio sustoja dvi mašinos ir pila į bunkerį iš kulkosvaidžių, variantų nedaug. 2. jėgų disbalansas. Kai nuėjome ginti nusileidimo aikštelės, savo pusėje turėdami dar ir specnazą, buvo plika akimi matyti, kad Iranui su kontrabandininkais šansų nėra. 3. veiksmo stoka dieną. Kaip jau sakiau, bazės šturmą pramiegojau, o daugiau nieko verto paminėjimo kaip ir neįvyko. Orgams tikrai reikėtų dar smarkiai pasitempti, bet jei darys dar žaidimų, manau, važiuosiu.

Ačiū už žaidimą. Geras žaidimas, o ir poligonas super! Ačiū Segunda compania de infanteria - buvo malonumas su jumis dirbti. Ypatingai ačiū Meduoliui už puikų vadovavimą - su tokiu profesionaliu darbu per savo airsoft karjerą dar nebuvau susidūręs. Noriu atsiprašyti, jei ką nors per ilgai "palaikiau" ant kulkosvaidžio serijos - per lietų ir ginklo tratėjimą sunku ką nors išgirsti, todėl sureaguodavau tik į ištrauktą liemenę arba pakeltą ranką.

Jei ant denio su RPG nesėdi, tai nespėsi jo net išsinešti - viskas taip greitai vyksta, kad aš vos suspėjau telefoną pasiimti nufilmavimui. Esu tikras, kad sėdintiems ant denio su RPG pamaloninti yra atskira išankstinė procedūra :)

Šiandien per ofiso langą. 90 sekundžių ir laive turi daug labai rimtų svečių :)

Paskaitykit temą, kuri vadinasi "Naujokų ašaros. Arba "Kodėl visi manęs taip nemyli?!" ir "Kodėl jūs visi čia tokie žvėrys?!" :)

Man ta tema atrodė aktuali tik kai prieš pradėdamas žaisti skaičiau forumą. Kad nebūčiau apšauktas pokemonu į pirmą savo žaidimą vidurvasarį net važiavau su goretex'u, nes neturėjau prie kelnių derančio švarko :D Turbūt kokius porą kilogramų per tą žaidimą išprakaitavau :) O šiaip žaidžiant neteko su pokemonų problema susidurti. Jei norėsi dalyvauti didesniuose žaidimuose ar kandidatuoti į ekipuotės reikalavimus turinčią komandą, tada teks painvestuoti. Priešingu atveju - kol nelakstai su treningais, niekas nekreips dėmesio :)

Guminių pirštinių turėjome, panašu, kad reikėjo jas ir panaudoti :D O ekipuotę kitą kartą grąžinsime kruvelėje, išardytą dalimis :)

Ačiū už žaidimą! Balu ir Co su Shadow Stalkers kaip visada aukštumoje! Atskiras ačiū Unity ir 40 Commando Royal Marines - buvo garbė ir malonumas su jumis vykdyti užduotis. Taip pat noriu dar kartą viešai padėkoti Rolls iš Unity, kuris papjautą mane (100 kg meitelį, dar ir su visa ekipuote) iš kaimo iki Raudonojo kryžiaus transporto apie 30 m per mišką išnešė (pabrėžiu - ne išvedė, ištempė, ar kitaip susimuliavo, o išnešė) ant savo pečių. Tokio dalyko airsofte patirti dar nebuvo tekę :) Nors LARP nemėgstu, tačiau šio žaidimo metu larpinimo pobūdis ir jo kiekis man labai patiko. Taip pat labai patiko idėja su beretėmis - labai aiškiai matėsi, kur yra legionieriai, o kur ne. Manau, kelių spalvų beretes būtų galima naudoti identifikacijai ir kituose žaidimuose, nes investicija nėra didelė, tačiau bendras vaizdas labai pagerėja, kaip ir atpažinimo paprastumas. Taip pat labai patiko kariška rutina, kai aiškų laiko tarpą vykdai užduotis, o po to tokį pat laiko tarpą ilsiesi. Galėjau planuoti savo laiką, kada pamiegosiu, kada pavalgysiu, o kada šiaip pasibastysiu po miestą ir aplankysiu vietinių turgų. Dėl tokio aiškumo man žaidimas visai neprailgo, o budėjimą naktį prie vartų buvo žymiai lengviau iškęsti, kai tiksliai žinojau, kada jis pasibaigs. Situaciją tuaregų kaime aptarėme vietoje, todėl čia nebesiplėtosiu. Tik iš Lenko gavau labai teisingą pastabą, kad aptarinėti reikėjo ne kaime, o ligoninėje. Mūsų naktinė pasala sukilėliams (Eskadronui) verta atskiro aprašymo ir manau, įeis į airsofto tautosaką. O buvo taip :) Apie 3-4 val. iš tuaregų gauname info, kad jie susitarė dėl susitikimo su sukilėliais. Laiko iki susitikimo yra apie 10 min., todėl naktį sumažėjęs iki 8 žmonių Duma skyrius bėgte išjuda į susitikimo vietą. Šiek tiek užgaištame aiškindamiesi, ar susitikimas vyks prie takelio į kaimą, ar prie keliuko, ir susitikimo vietą pasiekiame jau visai nebeturėdami laiko. Paskubomis aptariame poziciją ir sugulame į griovį pasalai. Po poros minučių pasirodo džipas. Iš jo iššoka sukilėliai, džipas užgesina šviesas ir išjungia variklį. Guliu arčiausiai nuo džipo - vos už 5 metrų. Girdžiu, kaip kažkur už manęs griovyje kažkas šnibžda. Pykteliu ant kolegų, kad pasaloje nesugeba gulėti tyliai. Tuaregų vis dar nėra, tačiau sukilėliai sujunda. Išgirstu: "Simas kairėje mato pasalą. Sėdam į džipą ir varom". Kaip mus pastebėjo?! Vis dar tikiuosi, kad gal sukilėliai blefuoja ir mūsų nemato, todėl uždelsiu atidengti ugnį. Šaudyti pradedu tik išgirdęs atidaromas džipo dureles. Šaudyti pradeda visi legionieriai. Atsakomosios ugnies nėra. Aš ir keletas legionierių metame granatas, bet pavėluojame - sukilėliai sušoka į džipą ir nuvažiuoja. Išlipame iš griovio, įjungiame prožektorius, trumpai apžiūrime vietą - nieko nėra, pasala žlugo. Einame atgal į miestelį. Vienas atsilikęs šūkteli "Kodėl mane palikot?". Stabtelėjame palaukti, jis pasiveja. Reksas pašviečia jam į krūtinę ir iškart už tai gauna peiliu. "Atsilikęs legionierius" griebia Rekso beretę ir bando bėgti, tačiau šįkart nebeprašauname. Čiumpame belaisvį, pasišvietę surandame ant žemės numestą Rekso beretę (Legiono garbė išsaugota!), subintuojame Reksą ir skubame į miestelį. Paėjus keletą metrų, belaisvis krinta ant žemės ir atsisako eiti, nes jam peršautos kojos. Čiumpame dviese ir bandome nešti - sunkus bjaurybė :) Prisideda dar du legionieriai ir pusiau bėgte pasileidžiame į miestelį. Belaisvis rėkia iš skausmo ir mus kamuoja nuojauta, kad miške jis buvo ne vienas. Nepaisant to, saugiai pasiekiame vartus. Paaiškėja, kad belaisvis yra Simas iš Eskadrono. Apieškome - turi tik peilį (keista - kur ginklai?), subintuojame ir pristatome vadui. Neapleidžia klausimas, kaip mus pastebėjo ir iš kur atsirado Simas? Prieiname išvados, kad atvažiavus džipui iš jo iššoko slapukai, kurie nubėgo į mišką ir kurių sprukdamas iš pasalos džipas nesuspėjo susirinkti, o mus pamatė per naktinio matymo prietaisą arba termovizorių (Eskadronas visada būna pasiruošęs :) ). Po žaidimo Simas papasakoja, kad mūsų išvados buvo visiškai neteisingos. Pasirodo, keturi Eskadrono vyrai grįžinėjo iš užduoties ginkluoti tik peiliais (kodėl - klauskit jų :) ) ir gavo naują užduotį užtikrinti susitikimo vietos saugumą. Atėję į vietą sugulė į griovį. Po poros minučių pasirodėme mes ir sugulėme į tą patį griovį :D Taigi, pasirodo kad ne mūsiškiai nemoka tyliai pasaloje sėdėti, o ten Simas per raciją saviems informaciją perdavinėjo kartu su mumis gulėdamas. Mums išėjus, Simas nusprendė mus pasivyti ir po vieną tyliai išpjauti, bet Reksas jį apšvietė ir, kadangi Simas buvo ne tik kad su beisbolo kepuraite vietoj legiono beretės, bet dar ir su peiliu rankoje, jam neliko nieko kito, kaip durti Reksui. Kas vyko toliau, jau aprašiau :) Vienintelis dalykas, kuris žaidimo pabaigoje kiek jį apkartino, buvo tai, kad mums teko šturmuoti ne šiaip kalveles, bet Škotijos kalnus ir ten aš sutikau porą vietinių jų gyventojų. Bet čia ne organizatorių, o žaidėjų problema. Žaidimas 10 iš 10! Dar kartą merci už žaidimą ir au revoir!

Jei netingėtum paskaityti bent vienu postu aukščiau, nereikėtų uždavinėti tokių klausimų. Pakartoju tai, ką rašė Balu: junkis prie Facebook grupės Airsoft Klaipeda - ten rasi visą informaciją. Nuorodos nedėsiu - bent šiokią tokią pastangą įdėk norėdamas gauti info :)

Ačiū už žaidimą. Labiausiai pradžiugino maklaudų nebuvimas ir tikrai nevismaliukiškai geras geltonųjų darbas - buvo smagu žiūrėti, kaip tvarkingai judėjo, užsiiminėjo pozicijas ir atsitraukinėjo vienas kitą dengdami.

Pervedžiau.

RACCOON: 1. Niūnis 2. Sennis