Be būgnų ir trimitų_1

[Pacifistas]

Kodėl. Na, nebuvo jų ir tiek.

Š.m. rugpjūčio 3-4 dienomis Kėdainių raj. įvyko žaidimas milsim tematika.
Organizatoriai – Pacifistas, Džeimsas.
Dalyvavo: „Žaibas“, atstovai iš komandų Navy seals, Vanagai, Shadow stalkers.



Sumanymas
Pabandėme atkurti realias procedūras bent kokios operacijos vykdyme – gautos užduoties ir situacijos analizė - plano sukūrimas ir jo pateikimas – treniruotė - vykdymas.
Pagrindinė mintis – šaudymas, taip vadinamoji aktyvi fazė – paskutinėje vietoje.

Taisyklės.
Pagrindinai buvo remiamais LSB priimtomis bendrinėmis taisyklėmis ir tiuningo limitais.
Pagrindinis skirtumas - buvo tik „viena gyvybė“, nes tokio tipo žaidimuose mūsų manymu tik taip galima pasiekti reikiamą atmosferą.
Kiti skirtumai neesminiai, skirti tik konkrečiam žaidimui.

Teritorija
Miškas, apie 3 km pločio ir 5 km ilgio. Netvarkytas, todėl matomumas retai siekdavo daugiau, nei 15-20 m. Stipriai pelkėtas ir drėgnas. Sąlygos visumoje buvo sunkios.

Eiga
I fazė. Planavimas.
Pusės apie 0803 2200 gavo įsakymus su situacija ir užduotimis. Nuo šio momento eiga visai priklausė nuo pusių vadų.
----------------------------------
Bendra legenda visiems.

Š.m. rugpjūčio 3 d. naktį kelios šalys galėjo stebėti neįprastą reiškinį. Nakties danguje buvo neįprastai daug meteoritų pėdsakų. Tai buvo panašu į gražų milžinišką naktinį fejerverką.
Vieniems tai buvo netikėtas ir gražus įvykis. Kitiems prasidėjo didelis galvos skausmas.

Specialiųjų pajėgų pusės situacija.
2012 metų rugpjūčio 3 d. 01 val. 12 min. eilinio manevro metu žvalgybinis palydovas SAKALO AKIS – SA38074 (toliau 074) nukrypo nuo įprastos orbitos ir pradėjo leistis. Tikėtina priežastis – automatikos klaida. Palydovui neteisingai įėjus į viršutinius žemės atmosferos sluoksnius, jis subyrėjo.
Įsijungė atminties modulio markeris. Tikėtina, kad suveikė gelbėjimo automatika.
Skrydžių kontrolės centrui atlikus analizę, nustatyta, kad 074 atminties modulis krenta ne įprastoje zonoje, o miškingoje vietovėje šiaurinėje Kazliambijos dalyje.
Paskutinis užfiksuotas atminties modulio markerio taškas – koordinatės F55/570.

Užduotis - Surasti konteinerį su duomenimis ir jį evakuoti.

Federalinės pusės situacija
Š.m. rugpjūčio 3 d. 01 val. 34 min. šalies priešlėktuvinės gynybos sistema užfiksavo neatpažintus objektus. Objektai judėjo dideliu greičiu 25 km aukštyje, greitai žemėdami. Po 15 min. radarai nebematė objektų. Paskutinė fiksuota objektų vieta – kvadratai koordinatės E5-E7-F5-F7.
Pagal objekto kritimo pobūdį tikėtina, kad tai kosminio aparato nuolaužų kritimas. Tikėtina, kad tarp nuolaužų gali būti konteineris su informaciją.
Šalis, kurios aparatas nukrito, norės susigražinti konteinerį su duomenimis. Tikėtina, kad bus slapta pasiūsta paieškos grupė.

Užduotis.
Surasti tarp nukritusio objekto nuolaužų konteinerį su duomenimis ir jį nugabenti į savo štabą. Esant bandymams jį perimti ir evakuoti – bent kokiomis priemonėmis užkirsti kelią evakuacijai.
-----------------------------------
Planavimas ir įsakymo paskelbimas atliktas puikiai.
Ypač atsižvelgiant į tai, kad abiejų pusių vadai (Dvorf iš Shadow stalkers ir Džeimsas iš „Žaibai“) tai darė pirmą kartą ir be atitinkamo pasirengimo.
Niuansų, žinoma buvo, bet jie neesminiai ir lengvai taisomi, truputėli pasigilinus į esmę.
Priešoperacinės treniruotės. Grupės turėjo kelias valandas laiko kažko pasimokyti, kažką pasikartoti, galų gale, pasiekti jungtinėje komandoje bent minimalią sąveiką.
Deja, Federalų pusė labai neefektyviai išnaudojo laiką. Daugiau buvo pokalbių, nei realaus mokymosi.

II fazė. Vykdymas.
Pradžioje viskas klostėsi neblogai. Labai nustebino, kad buvo gera garso ir judėjimo drausmė.
Gal nevisai buvo tiksliai suplanuotas judėjimas iki paieškos rajono, ko pasėkoje buvo sugaišta daug laiko ir nemažai išvarginti dalyviai.
Atėjus į paieškos rajoną, buvo organizuota paieška nurodytose kvadratuose. Einant laikui, didėjant nuovargiui, pradėjo kristi moralė.
Paieška buvo ir toliau vykdoma, bet jau kažkiek atmestinai. Pradėjo vyrauti nuomonė, kad mes nieko nesurasim, kad priešas jau viską surado ir t.t.
Labai jautėsi, kad žmonėms trūksta veiksmo, kontakto.
Po nesėkmingos paieškos grupė susirinko į vieną vietą. Ir aš gavau žinutę, kad priešinga grupė vykdo evakuaciją iš veiksmų rajono.

Apibendrinimas
Dėkui visiems, kas dalyvavo. Jums buvo sunku, bet jūs save nugalėjot ir išlaikėte.
Ypatingas sveikinimas su vado debiutu Džeimsui ir Dvorfui. Jums viskas puikiai pavyko.

Dėl žaidimo eigos.
Užduotis buvo modeliuojamos taip, kad viena grupė turėjo tikslesnius duomenis, o kita ne. Antroji grupė turėjo turėti bent dvigubą persvarą žmonėmis. Deja, dalyvių skaičius neleido to padaryti.

Mes, kaip organizatoriai, neįvertinome kelių dalykų:

[*]Maršrutas buvo per sunkus, įvertinant fizinį ir moralinį dalyvių pasirengimą. [*]Ne visi dalyviai buvo normaliai suvokę, kur vyksta ir kokia galima šio žaidimo eiga ir baigtis. [*]Nebuvo operatyviai pakoreguotas scenarijus pagal esamą kiekį žaidėjų - Federalų paieškos grupei buvo nurodyta per didelė paieškos teritorija.

Klaidų yra nemenkai padaryta, bet užtat yra kur tobulėti.

Pabandytas naujas žaidimų formatas. Planuoti tikslai pasiekti.
Jei bus norinčių toliau dalyvauti, yra jau naujos idėjos dėl sekančio žaidimo.

[Nerijus]

Trumpai. Užduotis nebuvo įvykdyta, nors buvome netoli tikslo. Dėl per didelės teritorijos buvo radijo ryšio problemų, buvo neįmanoma perduoti info apie savo buvimo vietą vadui, bei gauti iš jo nurodymus. Pats žaidimo pobūdis buvo suplanuotas gerai. Viskas ėjosi sklandžiai kol turėjome ryšį. Vietomis visiškai dingdavo mobilusis ryšys. Pasiūlymas būtų toks, kad parinkti tokį teritorijos mastelį atsižvelgiant į žaidėjų turimas radio ryšio technines savybes (daugmaž). Ko nepaminejau, vadinasi viskas buvo gerai. Didelis ACIU organizatoriams ;)

[Ping]

Būtų įdomu sužinoti kiekvienos pusės nuostolius ir ar jų buvo.

[Hollow]

Mintis šauni, išdėstymas geras. Gaila nepavyko sudalyvauti.

Visumoje įdomu tai, kad susibėgimas buvo skirtas konkrečiai publikai, kuriai įdomūs tokio pobūdžio renginiai. Daugumą nuo tokių žaidimų atgraso organizuotumo trūkumas arba užduočių neaiškumas, pateisinant tai yprastinėmis frazėmis iš serijos "tikram kare irgi ne visa info duodama", arba "daryk kas sakoma ir elkis kaip isdresiruotas, taip yra armijoje". Nesakau, jog reikia detalių ataskaitų apie žaidimo eigą iš anksto, tačiau būtų malonu, jei į dalyvius būtų žiūrima ne kaip į peškes, o DALYVIUS, kurie neturi mirt iš nuobodulio ar nežinios vardan migloto autentiškumo.

Grįžtant prie temos, jei žaidėjams duotos konkrečios užduotys ir yra tikslas - laikas nebevaidina vaidmens. Duokit žmogui tikslą kažką surasti - jis ieškos iki nukritimo. Duokit jam užduotį sėdėti vienam taške ir laukti nežinia ko - jau už valandos jis pradės staugti iš nuobodulio. Pagal atsiliepimus, šiame žaidime niekam neteko sėdėti be veiklos. Super.

Apmaudu, kad mažai komentarų iš dalyvių pusės, praktiškai viskas ką girdėjau buvo iš orgų.

Taip pat turiu sutikti su aukščiau išsakyta mintimi - ne visa airsofterių turima įranga yra adekvati. Gal reikėtų šiek tiek apriboti veiksmų teritoriją idant ryšys būtų įmanomas jei ne visada, tai bent didžiąją dalį laiko? Ar kaip kitaip atsižvelgti į airsoftinį aspektą, o ne militaristinį?

Mintis su viena gyvybe - superiška. Labai greit atsikratys visi counter strike mėgėjai. Tik šaunu būtų sugalvoti kažkokią papildomą veiklą tiem, kas jau mirė. Kad nebūtų blue-on-blue patiestas per pirmas 10 minučių, ir visą dieną lauktų kol šoperis gryš iš mūšio lauko ir parvežtų namo.

žaidimas aiškiai turėjo malonių naujienų ir savitos specifikos. Vertėtų pagalvoti apie sekantį ;). Ir šį kartą duoti progą sudalyvauti daugiau žmonių. Ka manot?

Bet kuriuo atveju, kaip visada lenkiu galvą prieš orgus. Nebūtų jūsų, likusiems nebūtų ką veikti :). Ačiū.

 

P.S. Viskas griežtai IMHO.

[Pacifistas]

Būtų įdomu sužinoti kiekvienos pusės nuostolius ir ar jų buvo.

Darau išvadą, kad per aršius aiškinimusis neskaitei pagrindinės temos :D

Po nesėkmingos paieškos grupė susirinko į vieną vietą. Ir aš gavau žinutę, kad priešinga grupė vykdo evakuaciją iš veiksmų rajono.

Kontakto nebuvo, todėl nebuvo ir nuostolių.

[Nerijus Vanagas]

Zaidimas patiko. Geras ivadas pries zaidima, jautesi, kad bandoma zaidejus istatyti i milsimo vezias. Aisku, gal ten per aptarima ir buvo kalbama apie pora vietu, kurias butu galima taisyti ir kazka keisti, bet asmeniskai as nepajutau perdideliu trukumu, pacio zaidimo metu. Man patiko, kad pavyko uzduoti ivykdyti neissovus nei vieno suvio. Patiko trumpa treniruote pries isjudant i zaidima. O del viso kito, tam ir renkames, kad pamatyt kas gavosi, apmastyt ir tada padarius isvadas kazka keisti.

 

Pliusai:

Didele zaidimo teritorija – kuri leido vykdyti uzduoti be dideles kontakto su priesu tikimybes.

 

Miskas – iki keliu purve ir iki juosmens vandenyje, keletas vos praeinamu ir keletas labai atviru vietoviu.

 

Uzduotis – patiko tai, kad buvo zinomas tik paskutinis uzfiksuotas taskas, o ne tikslios koordinates. Ir nebuvo zinoma nei kiek nei i kuria puse objektas dar galejo nuskrieti.

 

Komados darbas labai geras. Kelia i prieki iszvalgydavom, judejom tyliai ir tiksliai. Pakankamai pertrauku, gerai pasirinktas tempas ir geras vadovavimas, ko pasekoje komandos morale buvo tikrai auksta iki paskutiniu zaidimo minuciu.

Zygis, po zaidimo, iki sovyklavietes puikus ir dar labiau pakele nuotaika.

 

Vienintelis dalykas ineses siek tiek nesusipratimo i zaidima, tai dinges rysys ir negalejimas susisiekti su sraigtasparnio pilotu.

Aisku, butu buve labai puiku, jeigu prieso pajebos butu buvusios bent du arba tris kart uz musu didesnes. Bet zinant situacija su milsimu Lietuvoje, turbut dar negreit bus galima surinkti daug zmoniu i tokius zaidimus.

 

 

P.S Jeigu kas filmavo, ar fotografavo pasibraidyma po zaidimo. Butu saunu jeigu pasidalintumet medziaga :D

[guzaz]

Žaidimas buvo toks koks ir buvo planuotas.

 

Taigi... Atvykome į žaidimo vietą. Įsikūrėme ant skrusdelynų, o mašiną pastačiau taip, kad išvažiuojant reikėjo nulaužt bamperį. Žodžiu stovyklavietė nekokia, bet žinant kaip sunku ją rasti, tai kažin ar pavyks kada rasti geresnę.

 

Įvadas į žaidimą patiko. Susirinko daug skirtingų žmoniu. Tikrai ne visų poreikiai ar pomėgiai sutapo. Nepaisant to buvo išsamiai papasakota žaidimo koncepcija. Puikiai išdėstyti tikslai, galimi žaidimo pabaigos variantai. Visi buvo supažindinti su tikimybe žaidimui pasibaigti tiek per 10 minučių, tiek ir per 10 valandų.

Toliau sekė vadų darbas. Asmeniškai ten prikišti nosies neturėjau galimybės, bet ir nebūnant kartu su komandos vadais galiu pasakyti, kad dirbta buvo daug.

 

Rytas. Visi supažindinami su užduotimi. Kovinis įsakymas pravedamas supaprastintas, užtat labai aiškus ir suprantamas. Grupėje kyla klausimų... į visus juos atsako aiškiai vadai. Grupė supranta į kokią užduotį eina. Pravedam bendrą grupės treniruotę. Treniruotė pasirodė gera, bet jei ten nebūtume buvusi viena komanda – ji būtų buvusi tikrai per trumpa.

 

Išjudam į užduotį. Tempas geras, vedlys geras, vadovavimas geras. Žodžiu jaučiamas bendras įdirbis. Už tokią atmosferą noriu padėkoti savo kolegoms.

Užduotis įvykdoma 5/10 (penketui;). Klaida paskubėjime. Bet visa laimė užduotis įvykdoma.

 

Grįžimas į bazę patiko. Visą laiką kiek ėjom buvo galima eiti nesušlampant šone grupės ar tiesiog jei nepatinka eiti kitu keliu. Vykstant į tokį žaidimą turi pagalvot apie antrus rūbus. Žodžiu grįžimas mano nuomone diskusijų nevertas.

 

Žaidimo aptarimas. Visi pavargę, nori namo. Pasakoma keletas pastabų, pasiginčijama ir išsiskirstoma. Belieka tikėtis abiejų grupių vadų ir visų dalyvavusių žaidime komentarų. Iš kurių būtų galima organizatoriam daryti išvadas.

 

Žaidimas man patiko. Žaidimo mintis išlaikyta nuo pradžių iki galo. Legenda gal kiek nyki ir iššaukusi diskusijas dėl realistiškumo,bet jei atvažiuoji į tokį žaidimą, tai nesigilini kas būtų jeigu būtų, o tiesiog vykdai užduotį.

 

Mano nuomone priešininkai per anksti nuleido rankas, nes jų užduotis buvo „neįmanoma“. Tikrai nesiginčyju, kad mūsų pusė ja būtų atlikus geriau ar panasiai,bet buvo būdų, kaip mus sugauti. Tiesiog reikėjo pagalvot. Kita vertus... jei nesigavo tai nesigavo, visi bent pabandė.

 

Sekančiame žaidime būtina išspręsti radio ryšio problemą.

 

Gamemasteriu nebuvimas pasiteisino.

 

 

Esu nusivyles tokių žaidimų nepopuliarumu. Bet tikiuos atsiras ir organizatorių ir entuzijastų einančių panašia linkme

 

Dėkoju Gintaui, Simui ir visiems kas prisidėjo prie to, kad žaidimas įvyktų.

[Seeker]

Pradėdamas noriu pasakyti, kad tai buvo be abejonės pats rimčiausias milsim žaidimas kokiame iki šiol esu dalyvavęs.

 

Įspūdį paliko tai, kad nuo pat stovyklos įrengimo iki žaidėjų išsiskirstymo buvo išlaikoma didelė drausmė. Vadų darbas buvo puikus ir sudarė prielaidą sklandžiam komandiniam žaidimui, o tai nedažnai išvysi paprastuose airsofto žaidimuose. Pasirodė ir mūsų bendras komandos įdirbis. Visa tai suteikė mano požiūriu gana unikalius pojūčius ir padėjo sukurti milsim dvasią.

 

Buvo sukurta gana įdomi legenda su nukritusiu palydovo duomenų moduliu. Jis atrodė išties autentiškai ir jį radom kabantį ant išsiskleidusio parašiuto. Toks dėmesys detalėms mano manymu yra pavyzdinis.

 

Užduotis buvo gana tiesmukiška: surasti nukritusį palydovo atminties modulį ir nešti su juo kudašių, vengiant kontakto su bet kuo. Priešininkas turėdamas karių persvarą ir tik apytikres modulio nukritimo vietos koordinates turėjo mus sunaikinti arba surasti modulį anksčiau už mus. Savo užduotį įvykdėm sėkmingai neskaitant su kelių niuansų kurie jau aptarti.

 

Teritorija: miškas tankus, matomumas daugelyje vietų mažas, daug melioracijos griovių su vandeiniu, kuriuos reikėjo įveikti. Tie dalykai suteikė mūsų grupei pranašumą, nes ledo judėti nepastebėtiems, todėl pretenzijų čia neturiu. Be to, braidymas po vandenį iki kelių suteikė tam tikrą pasitenkinimą bei prisidėjo prie bendro autentiškumo jausmo. Antra vertus grįžimas po žaidimo melioracijos grioviu įspūdi paliko ne visiems - keiksmažodžiai toli girdėjosi.

 

Taigi, viską apibendrinant galima pasakyti, kad šis eksperimentinio pobūdžio žaidimas buvo tikrai nusisekęs ir tikrai yra vertas tesinių.

[mAvis]

Na kadangi labai daug atstovų iš infiltruotosios grupės ir mažai iš gaudančios pasisakė, mestelsiu ir aš savo įspūdžius bei pasiūlymus.

 

Visų pirma reikia pasveikinti organizatorius už inovatyvią 1 fazę. Gavus pradinius duomenis mūsų pusė (sudaryta iš trijų komandų) draugiškai kibo į darbą ir jau nuo tos akimirkos pradėjo dirbti kaip vienas vienetas. Užmačia surinkti visus iš vakaro tokiam misijos suplanavimui ir pasirengimui jai tikrai superinė. Nebelieka klausimų, o kodėl taip, o ne kitaip - patys viską sudėliojom, patys ir vykdom. Išreikšti savo nuomonę turėjo galimybę visi norintys, toliau vadai priėmė sprendimus. Jau ir čia pavyko keistis patirtimi su kitomis komandomis, tad be fun faktoriaus žaidimas turėjo ir mokomąją pusę. Tad įvadas 9/10 - vieno pritrūko, mano galva, dėl techninių galimybių nebuvimo bendrai visoms komandoms užkaisti karšto vandens - susirinkom visi gerai praleisti laiką KARTU, tad vienijimo tarp komandų net ir tokio primityvaus niekada nebus per daug.

 

PRE 2 fazė (treniruotė) - man kaip karybos naujokui buvo naudinga, gauta tiek pasitreniravimo, tiek teorinių žinių, tiek ydomių plepalų. Pacifisto komentaras dėl neefektyvaus laiko išnaudojimo, kaip ir teisingas ir tikrai laikas galėjo būti išnaudotas kiek naudingiau.

Ateičiai organizatoriams visgi reiktų pranešti komandoms iš vakaro, kad toks laikas apskritai bus skirtas (jei tai buvo padaryta iš vakaro, persiprašau), tada vadai galėtų parengti "sąrašą" veiksmų, kuriuos turėtume pasitreniruoti kaip kovinis vienetas. Antra visa tai turi būti apibrėžta aiškiai laike - pagal mūsų nurodymus, mes "išsilaipinimo" vietoje turėjome būti 8:30 (jei neklystu), tad visi mintimis jau buvo kelionėje ir bent jau aš stebėjausi, kodėl mes neišjudėjome laiku nors kėlėmės 0500, kad sutartam laikui būtume vietoj. Žodžiu čia organizatoriams pašlifavus kampus, manau ir komandos būtų pasitempusios. Visumoj 7/10

 

2 fazė - iš stovyklavietės į išsilaipinimo tašką pajudėta 1030 ar pan, tad teoriškai su daugiau nei 2h vėlavimu pagal legendą. Žygis per mišką/pelkę/melioracinius griovius iki paieškos kvadratų buvo gal kiek ilgokas (2,5km), bet leido nusistatyti vidutinį judėjimo tempą teritorija ir tapo nebebaisu sušlapt daugiau. Paieškos teritorijoje komanda skilo į Alfa (8žmonės Shadowsai ir Vanagai) ir Bravo (4 Navy Seals ir Shadowsas (aš)), tad mano pasakojimas labiau apie Bravo grupės veiksmus.

Kadangi, tikėtasi, jog objektas bus tolimiausiame kvadrate (kvadratų perstūmimas iš vakaro tai pasufleravo, realiuose veiksmuose būtų kiek kitaip, bet žaidime spėjimas pasirodė teisingas), į jį iš vakaro buvo numatyta judėti maksimaliu greičiu, kurį leidžia teritorija. Tempas kombinuota teritorija kelias/pelkingas melioracinis griovys buvo išties geras 3,5-4km/h. Per pirmą pusvalandį išaiškėjo ryšio priemonių ir teritorijos dydžio neatitikimas, planavome veikti daugiau nei kilometro nuotoliu (kai kur iki 2)nuo Alfa, tačiau ryšys siekė tik kokius 700m, šlapias tankus miškas - blogis radijo signalui. Teko eigoje spėjant koreguoti maršrutą, kad laikytis paraleliai Alfa ir turėti bent kokį nors ryšį. Taip pat tapo aišku, kad planas užkirsti infiltrantams atsitraukimo kelią yra nerealus, nes evakuotis jie galėjo iš realiai bet kurios teritorijos vietos. Nors žemėlapyje potencialios vietos buvo tik dvi - nenurodyti kirtimai jų skaičių išaugino iki 8 didelių lokacijų, o jei jas skaidant į evakuacijai reikalingus 50x50m tai iki beveik begalybės (teritorijoje netrūko kirtimų po 100m ant 300m ar panašiai). Beliko pasistengti surasti objektą greičiau nei infiltruotai grupei. Deja, išmaišius tolimiausius paieškos kvadratus ir sukorus grubiais skaičiavimais ne mažiau 12km teko grįžti į radijo ryšio zoną nieko neradus (nei objekto, nei priešo pėdsakų) ir apsijungti su Alfa2. Kartu kitoje vietoje pavyko aptikti senus infiltrantų pėdsakus, bet deja tai nedavė vaisių. Bravo ir Alfa2 apsijungė su Alfa1 ir sužinojome, jog infiltrantai įvykdė evakuaciją, kaip ir tikėtasi iš žemėlapyje NEpažymėtos teritorijos.

Pasivaiksčiojimas po teritoriją aišku ydomi ir gera patirtis, bet adrenalino pliūpsnio, dėl kurio didžioji dalis vis tik ir renkasi į airsoft žaidimus, drįsčiau teigti, nei vienas/a iš mūsų pusės nepatyrė. Ir kad ir kaip turėjo mus riboti viena gyvybė šiame žaidime ji nežaidė jokio vaidmens, nes pavojaus kaip ir nebuvo. Tad dėl vidinio pasitenkinimo įveiktu atsumu ir išmoktom orientacijos pamokom vertinu šią dalį 6/10.

 

Galutinė fazė (grįžimas ir aptarimas) - viena silpniausių dalių, nes grįžime nors iš vakaro buvo pasakojama apie aukštus idealus ir komandinį darbą, buvo nekreipiama jokio dėmesio į su problemomis judančią galinę grandį, ačiū bent, kad po penkto šūktelėjimo malonėdavote sustoti. O aptarime kitą kartą organizatoriams siūlau elgtis ne kaip armijoje, kur priekaištai nepriimami, o kaip pelno siekiančiose organizacijose, kur grįžtamuoju ryšiu su "vartotoju" yra džiaugiamasi ir jo išklausoma.

 

Finalizuojant keli pasvarstymai, kurie gal padės sekančius žaidimus padaryti geresniais (šitas buvo neblogas pirmas blynas, bet mano galva tikrai dar yra kur tobulėti):

1)Kaip ir E13 minėjo tokiam žaidime su mažu žaidėjų kiekiu ryšys tampa kritinis, tad teritoriją reikia mažinti, kad efektyviai naudotis visais žmogiškaisiais resursais.

2)Manau abiem grupėm būtų įdomiau jei viena jaustų kitos buvimą (Federalam persekiojimo skonis, Infiltrantam persekiojamųjų skonis), tam GM'ai galėtų kiek susinchronizuoti veiksmus, tam priemonių galima prigalvoti begales, bet keli pavyzdžiai būtų:

a) gautas pranešimas, jog vietiniai matė kažką, kažkur prieš pusę valandos. Duoda galimybę Federalams pagauti nors ir kiek pasenusį, bet vis vien pėdsaką, Infiltrantam reikia mokytis maskuoti pėdas bei daugiau adrenalino, kad tave persekioja.

B) Perimtas Infiltrantų susisiekimas su baze prašant evakuacijos - transporto atvykimas ETA30min galimi nusileidimo sektoriai xyz, nes kitus dengia mūsų priešlėktuvinė gynyba. Duoda galimybę Federalams išjudėti į final bandymą sustabdyti, jei teritorija išžvalgyta ir pasižymėtos galimos nusileidimo vietos (30 min keliuose kilometruose yra tikrai nedaug, bet galima ir mažinti), Infiltrantams duoda galimybę mėtyti pėdsakus, žvalgyti ir stabdyti teritoriją. Visiems atsiranda reali baimė mirti.

c) etc.

3) jau minėtas aptarime, nesinchronizuotas pusių išėjimas iš bazės - realiai visi suprato, kad pirmas 2-3h kontaktas fiziškai nelabai įmanomas, kas leido atsipalaiduoti ir nebijoti dėl savo vienos gyvybės.

 

Linkiu organizatoriams tęsti ir tobulėti, potencialo žaidimo tipe tikrai labai daug. Tikiu, jog galų gale strateginė ir taktinė žaidimo pusė persvers n-kilometrų žygio dalį.

 

Pagarbiai,

mAvis

[dzeimsas]

Vaizdas iš mano varpinės... ;)

 

Atvykimas

 

2012 08 03 atvykimas nuo 19:30. Gerokai prieš sulaukiam skambučio iš vienos kviestųjų komandų atstovo. Patikslinama stovyklavietė ir horizonte jau regime pirmuosius dalyvius. Nieko nelaukiant dalyviai kviečiami prisistatyti ginklų chronavimui. Sąrašas paruoštas, dėtuvės pildomos 0,2 g organizatorių paruoštais šratukais. Chronometro rodmenys fiksuojami, procesas vyksta sklandžiai, nukrypimų nuo normų nėra (LSB limitai). Netrukus pasirodo ir likusios komandos. Procedūra kartojama. Oras nesvetingas, vieniems jau spėjus kitiems besiruošiant užklumpa stiprus lietus. Tai šiek tiek pakoreguoja planus, tad glaudžiamės po stogu... Vieniems tai automobilis kitiems proga pasisvečiuot kolegų palapinėje. Nors lauke siaučia motulė gamta, tačiau susirinkusiems tai regis nekliūtis. Visi puikiai nusiteikę, svaidomasi juokais tad tvyro gera atmosfera. Dunduliui rimstant lendam lauk tęst nebaigtų darbų. Be atskirų raginimų kimbam į talką svečiams iš sostinės ir statybos darbai baigti. Tačiau pabaigtuvėmis kvepia nevisiems... Regimas sujudimas organizatorių pusėje. Dalyviai renkami į krūvą, kur po lyrinės dalies duodami paskutiniai nurodymai galutiniam pasiruošimui. Laikas reikalingas tiek dalyviams tiek ir organizatoriams sudėti galutinius taškus ant i... Laikas neprailgsta, o lauke stojusi tamsa kviečia dalyvius žaidimo įžangai...

 

Įvadas

 

Chebryte susirinkus, chi chi cha cha, nuskaitom nuo lapuko legendą ir davai žudyt.... O ne tik ne šįkart vyručiai... Viskas iš toli ir per aplinkui... Pasakoms dar per anksti, tad į procesą įjungiami ir dalyviai. Domimasi svečių nuomone bei lūkesčiais ir norais. Žinoma lydekai paliepus man panorėjus variantas ne tas ir žaidimo gairės nepasikeis akimirksniu pagal atskirus norus, visgi pageidavimų koncertai tai sekmadieniais, o dar tik penktadienio vakaras. Visgi bendras vaizdas ryškėja, o įžanginė kalba sustato viską į savo vietas. Publika legvai šokiruota, tačiau motyvuota, tad belieka stoti i padarytas vėžias ir judėti pirmyn.

 

Pasirengimas

 

Susirinkusieji po neįprastos dalies suklusę kas toliau... O toliau žaidimo legenda, trumpa glausta, tačiau intriguojanti. Kas? Kur? Kaip? Ką? Kodėl? Klausimų daug, tačiau atsakymas vienintelis ir žinomas tik pusių vadams. Nuo tos akimirkos žaidimas prasideda. Paskiriami grupių vadai, jiems įteikiama informacija bei priemonės reikalingos užduočiai. Nebėra orgų ar patarėjų-liko tik vadai ir nuo tos akimirkos viskas priklausė tik nuo jų. Vadai surenka savo karius, išdalina žemėlapius, bei rengiasi įsakymų ruošimui. Nuo tos akimirkos jokio mėtymosi, visiems prieš akis kalnas darbų ir naktis pasiruošimui. Nors stovyklavietė bendra, tačiau kitų kaip nebūta. Grupei suteikiamas poilsis, tačiau ilsisi ne visi. Pasitarimui sukviečiu skautą bei savo pavaduotoją. Imam gvildent duotą informaciją, virškinam, kad neliktų neaiškumų. Informacija suprasta, užduotis aiški. Privalome surasti konteinerį ir jį evakuoti. Užduotį vykdysime etapais. Pirmiausia turime infiltruotis konkrečiame taške. Po to seka žygis i objekto kritimo vietą. Kritimo vieta netiksli, kadangi turimi tik duomenys iki prarandant ryšį su objektu. To pasekoje privaloma organizuoti objekto paiešką. Ir galiausiai privalu evakuoti objektą.

Studijuojam žemėlapį (žemėlapį ne foto nuotrauką), imame dėliotis maršrutą. Teritorija ne iš svetingųjų. Vietovė miškinga, vyrauja lapuočiai, nevalyta, gausu brūzgynų. Ypatingai šlapia, pelkėta, teritorija išraižyta, sunkiai įveikiamų ar praktiškai neįveikiamų be papildomų priemonių, kanalų. Vandens kliūtys tikras galvos skausmas, o nepaisant upeliūkščių bei kanalų dar turime įveikt ir proskynas bei kelius. Sąlygos nepavydėtinos, tačiau ieškome optimalaus sprendimo. Studijuojam, tariamės, derinam ne tik savo veiksmus, tačiau stengdamiesi užbėgt įvykiams už akių tarsi šachmatų partijoje dėliojame ir priešo kariaunos figūrėles. Aptarime dalyvaujame trise, tačiau sprendimas priklauso tik nuo vieno žmogaus – vado. Variantų daug, atsakomybė vienam. Laikrodžio valandinė rodyklė rodo 4 val. kai pasitarimą baigiame. Švinta vos už 1,5 val. Vado pavaduotojas įpareigotas 5:00 kelt karius. Kėlimuisi, pusryčiams ir pasirengimui numatytas pusvalandis.

 

Paskutinis patepimas

 

Vado pavaduotojas atsakingai žiūri į duotus nurodymus, tad karius kelia likus kelioms minutėms iki duoto laiko. Paskutinis kyla gluosnio nesudėjęs, tačiau įsakymą sudėliojęs vadas. Pavaduotojas organizuoja karius visi rikiuojasi pilnai pasiruošę. Atliekamas patikrinimas. Vadas priekabiauja, tad suteikiamas laikas ištaisyt nurodytiems trūkumams. Ekipuotė tvarkinga, belieka susiderint taikiklius. Procedūra seka procedūrą ir mes jau nuošaliau kartojamės nebylaus valdymo signalus. Po to seka treniruotė, kurios metu pasibandėme tai kas numatyta operacijos metu. Grįžtame į stovyklą paskutiniam patepimui.... Laukia įsakymas... Paskutinės minutės pasirengimui ir kariai jau laukia nurodymų. Kariai suorientuojami, detaliai nurodoma vietovė, orai, situacija, užduotis, jos vykdymas, koordinuojančios instrukcijos, aprūpinimas, valdymas bei ryšiai. Viskas dėstoma nuosekliai ir aiškiai stengiantis numatyti įvairiausias situacijas. Visa tai pildoma klausimais bei atsakymais. Maršrutas numatytas, išanalizuoti galimi variantai esant nenumatytiems atvejams ar kritinėms situacijoms. Paieška suplanuota, objekto identifikavimas nurodytas, defiltracijos procedūra žinoma, maršrutas ir judėjimas nurodytas. Regis viskas aišku, o kaip yra iš tiesų...

 

Vykdymas

 

Nurodytu metu išjudam į infiltracijos vietą. Maršrutas suplanuotas, judam tiksliai, gan dideliu tempu, tačiau ne aklai ir prisilaikant atitinkamo saugumo. Jau pirmoji pažintis su teritorija nuteikia atitinkamai, papuolėm ten kur ir tikėjomės. Teritorija išties nesvetinga, sunkiai praeinama, gausu kliūčių, o kur dar tai jog esame atėjūnai svetimoje žemėje vykdantys slaptą operaciją neturint draugiškų pajėgų palaikymo. Turimais duomenimis priešo pajėgos gausios, aukštos moralės, vietiniai priešingai nusiteikę tad pasikliauti galime tik savo jėgomis. Visa tai atsispindėjo ir veiksmuose. Iškart po infiltracijos vykdoma pilna grupės maskuotė. Nedelsdami judam numatytu maršrutu į kritimo rajoną. Tempas aukštas, drausmė palaikoma. Judame mišku. Neišvengiamai susiduriame su kliūtimis. Pirmoji sąraše vandens. Kliūtis numatyta maršrute tad upelis įveiktas sklandžiai. Įveikę kliūtis organizuojame trumpus sustojimus. Skaičiuojam karius, tikrinam ekipuotę, perskirstom krūvius, taisom maskuotę, ar ilsimes reikalui esant. Deja teko kirst ir gilesnius vandenis kur vietomis klimpom ir iki paslėpsnių. Kuo tolyn tuo mūsų maršrutas o ir judėjimas sudėtingyn. Tempas mažinamas, kariai siunčiami išžvalgyt įtartinas vietas bei kliūtis ar potencialias jų kirtimo vietas. Galiausiai pasiekiame galutinio susitelkimo vietą. Trumpas atokvėpis, ir rengiamės paskutinei atkarpai iki kritimo vietos, kur numatę organizuoti objekto paiešką. Maskuotė pataisyta, kariai atsigavę tad judam toliau. Maršrutas sudėtingas, kemsynus keičia pelkynai, brendam tolyn kol gan netikėtai pelkėtame miške priešais išvystam objektą. Tarp medžių pakibęs parašiutas su kapsule. Nedelsiant užimame žiedinę ginybą. Du kariai centre supakuoja kapsulę. Objektas surastas tad atsitraukiame į saugesnę vietovę. Trumpas sustojimas, papildomai sutikrinam objekto skiriamuosius ženklus ir patikslinam evakuacijos vietą. Stiprinama objekto apsauga eksfiltracijai. Judėdami aptinkam tinkamą vietą evakuacijai. Išsidėstom, evakuacijos procedūra aptarta. Turim bėdą, nepavyksta susisiekti dėl eksfiltracijos. Grupėje sujudimas, dvejonės, tačiau evakuacijos reikalavimai ivykdyti, koordinatės išsiūstos, kontakto išvengėm, atsilaikėm... Užduotis įvykdyta, išeiname į kelią kur galų gale pavyksta susisiekti su antrąja puse.

 

Kelelis tolimas

 

Susitariame susitikti vienoje vietoje. Taip ir įvyksta, trumpas atokvėpis ir po poros kadrų judame tiesiausiu keliu į stovyklą... pradžioje viskas smagu, judam tai mišku tai pievom. Galiausiai prieiname tai ko vengėme visą žaidimą. Kanalai... Einam kanalu, vanduo semia kelius visiem smagu, girdisi juokai, matosi fotoaparatų blykstės, kiti spėja ir pasifilmuot. Vanduo vietomis iki klyno, judame kanalu kaip ančiukui vieni paskui kitus. Karts nuo karto ima reikštis nepasitenkinimo balsai, tačiau visi toliau tvarkingai mėgaujasi vandens procedūromis... Kilometras po kilometro, upelis po upelio ir šypsenas veiduose keičia nepasitenkinimas bei priekaištai o stovyklos vis nematyt. Visi išvargę sunkiau ar lengviau pasiekiam miško pakraštį, beliko kilometras kitas lauko keliuku ir stovykla. Pasiekę tikslą dauguma pavargę, nusikalę bei irzlūs. Deja lengvas pasivaikščiojimas ir nebuvo žadėtas, o retas kuris užfiksavo prologe jog tai bus sunkus išbandymas tiek fiziškai tiek ir morališkai.

[Dvorf]

Kadangi dauguma jau išsakė savo įspūdžius tai pradėsiu nuo išvadų:

Pirma žaidimo dalis, įsakymo rengimas. Super, tai ko visada norėjau ir kas man tikrai labai patiko. Suprantu, kad buvo norima atkurti kuo tikroviškesnes sąlygas, todėl pasiruošimui buvo duota mažai laiko. Tačiau mano manymu, tokiu atveju reikėtų ir kompetentingų vadų. Esant nepatyrusiems vadams, informacijos atskleidimas pora dienų prieš žaidimą, leistų vadams geriau paruošti įsakymą, detaliau suplanuoti užduoties vykdymą, ko pasekoje žaidimas būtų daug įdomesnis.

Milsim žaidimui pasiruošę žaidėjai. Nepriekaištingas įsakymų vykdymas ir atsidavimas užduočiai. Vadovauti Jums buvo lengva ir malonu. Ačiū, kad sukandę dantis dirbote iki pat pabaigos ir kantriai vykdėte mano nepatyrusio vadovavimo pavedimus.

Tai buvo pirmas, bandomasis kitokio požiūrio į milsim žaidimas. Puiki mintis eksperimantiniam žaidimui sukviesti tik tas komandas, kurios nori milsimo.

Teritorija. Nevalytas tankus miškas, kanalai, pelkės ir upeliais. Nuostabios lietuviškos džiunglės. Pirmą kartą gavau paklampinėti po pelkę ir forsuoti upelį. Ačiū NAVY SEALS‘ams už ekskursiją po Jūsų pasaulį, buvo smagu 

Scenarijus. Idėja gera. Kas dėl įgyvendinimo, jei pagrindinė mintis tikrai buvo parodyti krūvį, nuovargį, besikeičiančios situacijos sunkumą, demoralizaciją... hmmm, tai įdomu. Tačiau įdomu ne pirmam, o kokiam trečiam ar penktam serijos žaidimui. Nesutinku, kad mums trūko kontakto, mums trūko veiksmo. Žaidimo teritorija buvo ryškiai perdidelė esamam žaidėjų kiekui ir pasiruošimui, dėl ko susidarydavo įspūdis, kad esame vieni, o priešas ir objektas išvis neegzistuoja. Jei būtų patikslintos objekto kritimo koordinatės, jei vietiniai gyventojai būtų pranešę apie pastebėtas priešo pajėgas, būtų prasidėjęs žaidimas. Šiuo atveju abi pusės turėjo smagų orientacinį žygį, kurį galima nesunkiai pasidaryti kiekvieną savaitgalį komandos viduje. Kitam žaidimui siūlyčiau plačiau apibrėžti naudojamą MILSIM viziją, nes šį kartą apibrėžta „vienos gyvybės" idėja liko neišnaudota.

„Nepamirškite , kad esate viena komanda“ „leave no one behind“ gražios frazė, kurias išvakarėse ir ryte girdėjome iš organizatorių lūpų. Grįžtant atgal bridome upės dumblu, kirtome kanalus. Mūsų gretose buvo žmogus su traumuotais keliais. Kas buvo susilaužęs kelį puikiai žino, kad pasekmes jausi visą gyvenimą. Krūvis buvo nemažas visą žaidimo laiką. Organizatoriai žinojo apie žaidėjo traumas, matė kad įpusėjus žaidimui žmogui buvo jau sunku. Jokių priekaištų, patįs žinome kur einame, prisiimam atsakomybę. Tačiau grįžtant namo, į prašymus sustoti ir pagalbos keiksmus užstrigus upės dumble iš organizatorių teišgirdome „gražių“ apibūdinimų ir frazių. Surakintais keliais šlūbčiojantį komandos draugą atlydėjome su maždaug puskilometrio atsilikimu nuo bendros grupės. Už tai, organizatorių buvome pavadinti „stabdžiais“.

Gerbiamieji, jei norite kažko išmokyti, rodykite tinkamą pavyzdį 

 

Kam dar nenusibodi, žemiau galite pažvelgti į žaidimą mano akimis:

 

Į žaidimą buvome sukviesti iš vakaro. Gaila kad atvyko nedaug žaidėjų, tačiau visi nusiteikę labai rimtai. Įsikuriam stovyklą ir klausomės organizatorių. Trumpa įžanga, kurią seką staigmena – esu paskiriamas vienos iš pusių vadu. Iškart pajutau didelę naštą ant savo pečių. Publika rimta, žaidimo scenarijus parengtas labai atsakingai, tuo tarpu mano vadovavimo patirtis ir teorinės žinios niekinės. Gaunu į rankas įsakymą. Užduotis atrodo paprasta: į mūsų teritoriją nukrito objektas, reikia jį surasti arba neleisti priešui evakuoti objekto. Kartu su Navy Seals ir Vanagais primetam veiksmų planą, judėjimo maršrutus, susitelkimo vietas, kitus įsakyme numatytus punktus. Visi pakilime, žaidimas žadą būti įdomus. Kolegoms nuėjus miegoti sėdu rašyti įsakymo. Darau tai pirmą kartą. Surašau formalumus, o tada permąstau veiksmų planą. Pradedu „žaisti šachmatais“ – ką darys priešininkais vienu ar kitu atveju. Žiauriai įdomu. Užsižaidžiu ir likus pusantros valandos iki kėlimosi prisiverčiu gultis. Negaliu užmigti nes galvoje sukasi daug minčių dėl užduoties vykdymo.

Ryte skiriama laiko pasiruošimui, prisiminti/susiderinti NVS, standartines procedūras. Didelio entuziazmo žaidėjų akyse nematyti. Skaitom įsakymą ir judam į išsilaipinimo tašką. Pagal naktį sudėliotą planą turėjome veikti sekančiai: Judame į numatytą išsilaipinimo vietą. Nuo jos, patogiausiu keliu greitai judame link paieškos teritorijos, pakeliui praeidami potencialią priešininko evakuacijos vietą (PEV) už paieškos zonos ribų. Pasiekę paieškos zoną turime persigrupuoti į ALFA ir BRAVO grandis. ALFA didesnis ir sunkesnis būrys šukuoja artimesnius du iš šešių kvadratų, antrame kvadrate užsiima PEV sauga. Bravo, mažesnis, lengvesnis ir mobilesnis būrys užsiima trijų tolimesnių kvadratų šukavimu, o ketvirtame susijungia su ALFA. Jei abiejų būrių susijungimas įvyksta, ir iki to laiko nepavyksta rasti nei objekto nei grupės, pradedama vykdyti PEV sauga. Planavimo metu buvome numatę tris PEV –vieną paieškos teritorijoje, vieną netoli paieškos teritorijos ir vieną gerokai toliau.

Iki išsilaipinimo vietos judame per tikras lietuviškas džiungles. Ploni berželiai prašosi mačetės it bambukai. Skyrius dirba labai disciplinuotai: judam tyliai, nėra kalbų, komunikuojame NVS pagalba. Orientuotis nėra lengva. Po dviejų valandų pasiekiame išsilaipinimo tašką. Deja ne visiškai tikslų. Nerandame kelio, kuriuo planavome patogiai pasiekti paieškos teritoriją. Darome prielaidą, kad pažymėtąjį kelią pasiglemžė laikas ir gamta. Judame tiesiausiu keliu link paieškos teritorijos. Karšta, kojos grimzta į vandenį ir purvą – puiki proga įsitikinti turimos avalynės efektyvumu. Kažkas džiaugiasi sausom kojom, o kažkas keikiasi, kad pasiėmė ne tuos batus. Prieiname pirmąją PEV. Pagal instrukciją evakuodamasis priešininkas turi uždegti dūmų signalą ir po penkių minučių atvyksta malūnsparnis. Mūsų prieita vieta PEV yra didžiulėje apaugusioje pievoje. Ideali vieta sraigtasparnio nusileidimui, tačiau nemažas galvosūkis kaip organizuoti tinkamą jos saugą. Tačiau planavimui dar yra laiko. Judame toliau ir praėjus dviem valandom po mūsų išvykimo iš išsilaipinimo taško mes pagaliau pasiekiame paieškos teritorijos ribą. Sustojame išsipilti vandenį iš batų bei persigrupuoti. Atsiliekame nuo grafiko. Darome prielaidą, kad priešas jau kurį laiką šeimininkauja paieškos teritorijoje. Mūsų paieškos teritorija šeši kvadratiniai kilometrai, tuo tarpu priešininkas turi beveik tikslias objekto buvimo koordinates. Darome prielaidą, kad priešas objektą ras pirmiau už mus. Šukuojant teritoriją privalome ieškoti ne tiek objekto, kiek pėdsakų, bei klausytis. Teritorija sunkiai praeinamas miškas, judėti visiškai tyliai misija beveik neįmanoma. Išsiskiriame ir tęsiame plano vykdymą. Žengiant pirmuoju paieškos kvadratu, ALFA grandies skautas atsiremia į laukymę, kuri lyg ir atitinka PEV reikalavimus. Pasikviečiam mūsų gretose esantį „buvusį pilotą“ (GM) ir pasiteiraujame ar ši vieta tinka PEV? „Iš bėdos, bet įmanoma“. Netrukus BRAVO praneša, kad savo kelyje praėjo mažiausiai tris PEV tinkančias vietas. Paskutinė plano dalis netenka prasmės. Pagauti priešą darosi daug sunkiau. Moralė krenta. Tęsiame judėjimą. Kojos vis dar klimpsta į purvą, tenka bristi per vandenį. Daugiau nei keturių valandų žygis tokiomis sąlygomis pradeda rodyti savo pasekmes, karių akyse matau nuovargį, krenta disciplina, mažėja budrumas. Priimu sprendimą pakeisti ALFA judėjimo maršrutą ir nešukuojant pirmųjų kvadratų, judėti į SV2 esantį šalia pirmosios PEV ir leisti kariams papietauti. Tuo tarpu pradeda dinginėti ryšys su BRAVO grandimi. Bėda, nes kontakto atveju negalėtumėme ateiti jiems į pagalbą. Po penkių valandų nuo mūsų starto stovykloje, pasiekiame SV2. Pietaujame, ilsimės, kurpiame naują planą. Iš 3 litrų vandens, kuriuos kiekvienas išsinešėme iš stovyklos liko tik 0.5. Karštis greitai atslūgti nesiruošia. Tuo tarpu BRAVO pasiekia SV3, kur yra mūsų spėjama labiausiai tikėtina objekto buvimo vieta. Intensyvios paieškos baigiasi be rezultatų – nei objekto nei, kokių nors priešo pėdsakų.

Priimu sprendimą Pergrupuoti ALFA grandį į ALFA1 ir ALFA2. ALFA1 turi grįžti ir iššukuoti pirmąjį kvadratą, tuo tarpu ALFA2 vykdys antrojo kvadrato šukavimą. Judu su ALFA1, porą kartų pasirodo, kad kažką išgirdome, porą kartų apsidžiaugėme radę objektą, deja tai buvo tik ėdžios. ALFA2 sėkmingai susijungia su BRAVO ir ne už ilgo praneša, kad aptiko priešo pėdsakus. Judėjimo kryptis ALFA1 link. Apsidžiaugiame. Vėlgi, per anksti. Greit BRAVO praneša, kad pėdsakus pametė, priešo nė kvapo. GM pasiūlo visiems susijungti. Taip ir padarome. Po susijungimo gauname žinutę, kad priešui pavyko sėkmingai evakuotis.