LiPo baterijos LiPo baterijos yra lengvos bei gali būti gaminamos bet kokios formos ar svorio.
[*]LiPo baterijos turi didžiulę talpą.
[*]LiPo baterijos turi didžiulį iškrovos koeficientą, dėl ko gali būti naudojami net stipriausiems elektros varikliams sukti. Kitaip tariant LiPo baterijos talpos bei svorio santykis yra neįtikėtinai geras, be to gali būti įvairiausios formos ar dydžio. Nepaisant visų šių baterijų privalumų, deja yra ir trūkumų - vis dėlto nieko tobulo nebūna: LiPo baterijos vis dar yra pakankamai brangios, lyginant su NiCad ar NiMH baterijomis.
[*]Nors LiPo baterijos laikui bėgant taip pat tobulėja, vis gi labai ilgai jos netarnauja. Tinkamai prižiūrint savo bateriją ji atlaikys vos 300-400 krovimo ciklų.
[*]Dėl lakiųjų elektrolitų naudojimo šiose baterijose, jos gali greitai užsidegti ar net sprogti.
[*]Norint, kad LiPo baterija tarnautų kuo ilgiau, jai reikalinga kur kas didesnė priežiūra nei NiCad ar NiMH baterijoms. Pakrovimas, iškrovimas ar laikymas - visa tai turi didžiulę įtaką šio baterijų tipo gyvavimo laikui. Li-Ion (ličio jonų) baterijos Li-Ion baterijose kaip elektrolitas naudojamas organiškas skystas tirpiklis. Elektrolitas šiose, kaip ir visose kitose baterijų rūšyse, atsakingas už jonų keliavimą tarp elektrodų (anodų bei katodų). Tirpiklis yra labai degus, dodėl šio tipo baterijos yra labai nepastovios bei greitai gali užsidegti ar net sprogti, kai elgiamasi netinkamai. Dėl šių priežasčių ličio jonų baterijos visada turi metalinį apvalką, kas prisideda prie bendro svorio, taip pat neleisdamas didelioms dydžio ar formų variacijoms. LiPo (ličio polimerų) baterijos Tikra LiPo baterija nenaudoja skysto elektrolito. Vietoje jo ji naudoja sausą elektrolitą - polimerą, kuris primena ploną plėvelę. Ši plėvelė įlaminuota tarp anodo ir katodo taip leisdama jonų migraciją. Tokia baterijos sandara leidžia bateriją gaminti tiek ploną ir plačia, tiek storą ir siaurą - kitaip tariant didžiulis formų bei dydžio pasirinkimas. Problema su tikra LiPo baterijos celių konstrukcija yra ta, kad jonų keliavimas pro šį sausą elektrolitą (polimerą) yra lėtas ir tai stipriai įtakoja baterijos įkrovą bei iškrovą. Ši problema galėtų būti apeinama pašildant bateriją, tačiau tai nepraktiška ir dažniausiai nėra išeitis. LiPo hibridinės baterijos Visos LiPo baterijos iš tiesų yra hibridinės. Tikslus šių baterijų pavadinimas būtų ličio jonų polimerų baterija, tačiau visuomenėje labiau priimtina šias baterijas vadinti tiesiog LiPo baterijomis, nors jos ir nėra tikrosios sauso elektrolito baterija. Pradėjus naudoti gelio pavidalo elektrolitą, neįtikėtinai išaugo baterijos jonų apsikeitimo greitis, kuris yra nedidelis tikrose ličio polimerų baterijose (įkrovos bei iškrovos greitis). Nors gelis nekelia tokios didelės nutekėjimo iš baterijos grėsmės, tačiau vis tiek yra degus. Šio tipo baterijos nėra tokios pavojingos kaip ličio jonų, bet bet kada gali užsidegti ar net sprogti jei yra perkraunama, užtrumpinta ar apgadinta. Hibridinės LiPo baterijos naudoja tą pačią plokščią celių struktūrą, kaip ir ličio polimerų baterijos, reiškiančią, kad ir šios baterijos gali būti gaminamos įvairių dydžių bei formų. Beveik kiekviena LiPo baterijos celė yra atskirai suvyniota folijoje. Toks celių pakavimo būdas yra geriausias, nes kelios tokios plokščios celės gali būti dedamos viena ant kitos gaminant kelių celių baterijas, nepaliekant oro tarpų, kaip tai nutiktų norint pagaminti kelias celes turinčią bateriją iš apvalių celių (pvz., tokių kaip AA dydžio baterijų). Beja, faktas, kad LiPo baterijos naudoja foliją o ne metalą kaip apvalką liudija ir apie jos žymiai mažesnį svorį. Jei kada sugalvotum išardyti savo bateriją (vis dėlto nedaryk to - tai pavojinga!), rastum ilgą labai ploną dryžuotą juostelę, tarpais padengtą anglimi - tai anodai ir katodai. Ta ilga juostelė sutepta elektrolitu ir sulankstyta lyg armonika. Įdomu tai, kad tiek tikrosios LiPo, tiek LiPo hibridinės baterijos naudingumo koeficientas išauga, kai baterija yra šilta. Tai nutinka, nes išsikraudama baterija savaime šiek tiek šyla ir dėl to padidėja jonų apsikeitimo tarp anodo ir katoro greitis. Jei norėsite naudoti žiemą, siūloma prieš tai bateriją palaikyti šiltoje aplinkoje. Kai kalbama apie baterijas yra trys pagrindiniai rodikliai, apibūdinantys LiPo bateriją - tai votažas (V), talpa (mAh) bei išsikrovimo sparta ©. Skirtingai nuo NiCad ar NiMH baterijų, LiPo celė yra ne 1.2, tačiau 3.7 volto. Pagrindinis viso to pranašumas yra tas, kad pasiekti reikalingą voltažą, reikalinga mažiau celių. LiPo baterijos celių skaičius žymimas raide "S". Žemiau pateikti baterijų voltažo bei celių skaičiaus pavyzdžiai.
[*]3.7 volto baterija = 1 celė x 3.7 volto (1S)
[*]7.4 volto baterija = 2 celės x 3.7 volto (2S)
[*]11.1 volto baterija = 3 celės x 3.7 volto (3S)
[*]14.8 volto baterija = 4 celės x 3.7 volto (4S)
[*]18.5 volto baterija = 5 celės x 3.7 volto (5S)
[*]22.2 volto baterija = 6 celės x 3.7 volto (6S)
[*]29.6 volto baterija = 8 celės x 3.7 volto (8S)
[*]37.0 volto baterija = 10 celių x 3.7 volto (10S)
[*]44.4 volto baterija = 12 celių x 3.7 volto (12S) Reikia paminėti, kad baterijos celės gali būti jungiamos ne tik nuosekliai, tačiau ir paraleliai. Paraleliai sujungus baterijos celes padidina ne baterijos voltažą, tačiau baterijos talpą. Tokį celių sujungimą apibrėžia skaičius "P". Pavyzdžiui 3S2P reiškia, kad 2 tris celes turintys paketai sujungti paraleliai, kad padvigubinti baterijos talpą. Tai daugmaž viskas, ką tau reikia žinoti apie baterijos voltažą. Kiekvienam elektros varikliui ar elektroniniam greičio reguliatoriui voltažas skiriasi ir turi būti naudojamas būtent tas, kuris nurodytas ant elektros variklio ar ESC. Bet koks voltažo pasikeitimas elektros varikliui reiškia pasikeitusias apsukas, todėl tokiais atvejais turėtų būti keičiama ir visa jo sukama pavara. Dėl šių ir kitų priežasčių tiesiog naudokite tokią bateriją, kokios reikalauja elektros variklis. Pagrindinis dalykas, kurį reikia įsisavinti iš šios pastraipos apie baterijos talpą yra tai, kad kuo didesnė baterijos talpa, tuo ilgesnį laiką savo radijo bangomis valdomą sraigtasparnį galėsite išlaikyti ore su vienu įkrovimu. Skirtingai nuo voltažo, baterijos talpą galite keisti kaip tik pageidaujate. Tiesa, didesnė baterijos talpa reiškia padidėjusį jos svorį bei matmenis, todėl daugiau ar mažiau vis tiek privalėsite talpintis į šiokius tokius rėmus. Renkantis LiPo reiketu ziureti koks yra iškrovos greitis. Pasaulyje šis skaičius žymimas raide "C". Baterijos iškrovos greitis nusako kaip greitai gali būti iškrauta baterija, nesukeliant pavojaus. Kitaip tariant, iškrovos greitis nusako kaip greitai jonai baterijoje gali keliauti iš anodo į katodą. Baterija, pažymėta 10C gali būti iškrauta 10 kartų kreičiau nei yra tos baterijos talpa; pažymėta 15C, gali būti iškrauta 15 kartų greičiau nei yra baterijos talpa, ir t.t. Tarkime turime tą pačią 1000 mAh bateriją ir ji pažymėta 10C. Tai reikštų, kad galėtumėte apkrauti bateriją nepertraukiama 10 000 mAh apkrova (10 x 1000 = 10 000 miliamperų, arba tiesiog 10 amperų). Norint apskaičiuoti kiek laiko tokia baterija laikys esant tokiai apkrovai, reikia paskaičiuoti kiek baterijos talpos tenka vienai minutei. 1000 mAh padalinus iš 60 minučių gauname 16.6 mAh per minutę. Tuomet tą skaičių padauginę iš "C" skaičiaus (šiuo atveju tai 10) gausite 166 mAh baterijos iškrovą per vieną minutę. Taigi, baterijos talpą (1000 mA) padalinkite iš 166 ir gausite 6.02 minutės. Taip, 1000 mAh 10C baterija, esant maksimaliai apkrovai išsikraus per maždaug 6 minutes. Kaip matote tai nėra labai jau ilgas laiko tarpas. Nors ant daugumos baterijų nurodomas tik vienintelis "C" skaičius (pastovios apkrovos iškrovos greitis - ang. continuous disscharge rate), ant kai kurių gali pamatyti ir kitą, taip vadinamą momentinį (ang. burst) iškrovos daugiklį. Ant baterijos, abu skaičiai nurodomi vienas prie kito, pvz. "Discharge rate = 20C Continuous / 40C Bursts". Šiaip ar taip, tokių dalykų kaip LiPo baterijos kaina pastoviai krenta, todėl radę 30C bateriją už 25C baterijos kainą, negalvoję rinkitės stipresnę. Tokia baterija mažiau kais, be to tarnaus šiek tiek ilgiau. Bateriją išnaudojant visu 100%, ši kaip ir bet koks kitas daiktas susidėvi kur kas greičiau nei tas, kas išnaudojama tik dalinai. Visuomet patikrinkite baterijos karštį vos tik ją panaudoję. Mat nors baterija ir yra pažymėta tarkime 20C, tai dar nereiškia, kad pastaroji tam bus pajėgi. Tai yra pagrinde dėl to, kad toks dalykas kaip iškrovos greitis yra sunkiai išmatuojamas, be to senstant baterijai savaime padidėja jos varža, todėl baterija pradeda daugiau kaisti ir reikalauti daugiau iškrovos. Iš esmės galima teigti, kad jei panaudoję bateriją negalite jos laikyti rankoje (ji per karšta), tuomet jums derėtų įsigyti bateriją su didesniu iškrovos daugikliu (didesnis "C"). Laikoma, kad išėmus bateriją jos temperatūra neturėtų viršyti 50-60oC. Taip pat stenkitės baterijos nepalikti mašinoje karštą vasaros dieną ar šiaip namuose ant saulės - LiPo bateriją karštis gadina, nesvarbu ar tai vidinis ar išorinis karštis. Dar vienas dalykas, kuris prisideda prie aukštesnės baterijos temperatūros - tai jos celių išsekinimas žemiau nei 3.0 volto per celę. Net naudodami 40C bateriją ir naudodami tik pusė iškrovos limito per daug nesekinkite jos, nes voltažui nukritus žemiau nei 3.0 baterija pradės stipriai kaisti, taip žymiai sutrumpindama savo tarnavimo laiką. Yra sakoma, kad norint tinkamai elgtis su savo LiPo baterija, neturėtum jos iškrauti daugiau nei 80%. Būtent čia stipriai pasitarnauja kompiuterizuoti baterijų pakrovėjai. Galėdami stebėti kiek įkrovos teka į jūsų LiPo bateriją galite pakoreguoti skrydžio laiką, kad tilptumėte į anksčiau minėtus 80% baterijos talpos. Jei vis dėlto kompiuterizuoto pakrovėjo jūs neturite ir negalite matyti kiek įkrovos baterija priima, tuomet kitas geras būdas yra naudoti voltmetrą bei išmatuoti baterijos visų ar individualių celių voltažą po skrydžio, kai baterija nėra apkrauta. 80% iškrautra baterijos celė turėtų rodyti apie 3.75V, taigi 3 celių baterijos voltažas ją iškrovus 80% turėtų būti maždaug 11.25V. Vidinė varža Jei anksčiau minėtieji skaičiai - voltažas, talpa bei iškrovos greitis - gamintojo nustatytos reikšmės ir sunkiai gali būti išmatuojamos vartotojo, tai vidinę varžą galite pasitikrinti patys. Tiesa sakant tai bene geriausias būdas stebėti savo baterijos būklę. Pačių geriausių naujų didelę talpą bei iškrovos greitį turinčių baterijų celės turi po maždaug 2-6 miliomus vidinės varžos. Sužinoti savo LiPo baterijos celių vidinę varžą nėra taip sunku. Išmatavę bendrą baterijos varžą, padalinkite iš celių skaičiaus. Tarkime, turite keturių celių (4S) bateriją, kurios bendra vidinė varža 16 miliomų. Taigi, 16 padalinkite iš 4 ir apytiksliai gausite 4 miliomus vidinės varžos kiekvienoje LiPo baterijos celėje. Senstančių baterijų vidinė varža padidėja. Kartu su vidinės varžos padidėjimu kyla ir baterijos temperatūra skrydžio metu. Taigi, tai taip pat parodo baterijos sveikatą. Kaip geriausia matuoti baterijos vidinę varžą? Geriausia tai daryti su geru kompiuterizuotu LiPo baterijų pakrovėju. Pakrovėjai, kurie palaiko vidinės varžos (IR) matavimo funkciją ne tik kad parodys bendrą baterijos vidinę varžą, tačiau taip pat ir kiekvienos celės atskirtai. LiPo batrijos įkrovimas LiPo bei Li-Ion tipo baterijos turi akivaizdžių skirtumų lyginant jas su paprastomis pakraunamomis baterijomis, todėl tinkamas jų krovimas, naudojant kroviklį, specialiai sukurtą būtent šio tipo baterijoms yra būtinybė ne vien dėl baterijos tarnavimo laiko, tačiau taip pat ir dėl jūsų pačių saugumo. Net naudodami gerą kompiuterizuotą įkroviklį, būkite tikri, kad pasirinkote reikiamą voltažą ar jūsų baterijos celių skaičių. Tarkime jūs turite dviejų celių bateriją, taigi kroviklio displėjuje turėtumėte pasirinkti 7.4 volto arba 2 celės. Per klaidą pasirinkę didesnį voltažą (programą, skirtą stipresnėms baterijoms) rizikuojate sugadinti ar net uždegti savo bateriją. Dauguma gerų LiPo baterijų kroviklių naudoja pastovios srovės bei pastovios įtampos metodą. Tai reiškia, kad pirmosios krovimo stadijos metu baterijai bus taikoma pastovi srovė, tačiau baterijos įkrovai artėjant prie 100%, kroviklis pradės automatiškai mažinti srovę ir galiausiai pradės taikyti pastovią įtampą (4.2 volto). Baterijai pasiekus 100% įkrovos bei jos celių voltažui susilyginus su kroviklio voltažu (4.2 volto) kroviklis automatiškai nustos krauti bateriją. 3.7 volto talpos RC LiPo baterijos celė laikoma įkrauta 100% kai jos voltažas pasiekia 4.2 volto ir bet koks bandymas bateriją krauti toliau galimai reikš jūsų baterijos sugadinimą ar net užsidegimą. Taip pat svarbu pasirinkti ir tinkamą įkrovimo srovę, bet kaip tai padaryti? Ką gi, auksinė taisyklė skelbia niekada nekrauti savo LiPo ar Li-Ion tipo baterijos didesne srove nei yra jos talpa (1C). Kaip pavyzdį paimkime 2000mAh talpos © bateriją. Taigi, tokią bateriją reiktų krauti ne didesne nei 2000mA srove. Priešingu atveju baterija pradės kaisti, pūstis, pradės bėgti ar užsidegs. Reikia paminėti, kad profesionalai, turintys gerus kroviklius su gera balansavimo sistema šiais laikais naudoja ir 2C ar net 3C krovimo srovę baterijoms, turinčioms ne mažiau kaip 20C iškrovos greitį. Yra ir pačių baterijų, kur gamintojas tvirtina, kad pastarąją saugu krauti 2C, 3C ar net 5C srove. Bet vėl gi nepamirškite kad didžiausi LiPo baterijos priešai tai karštis, pernelyg didelis baterijos iškrovimas bei netinkamas baterijos celių balansavimas. Baterijos celių balansavimas būtinas baterijoms, turinčioms daugiau nei vieną celę. Mat kraunant bateriją, kroviklis įpareigotas tik pasiekti bendrą visų celių voltažą, bet ne kiekvienos celės atskirai voltažą. Tai reiškia, kad nors bendras baterijos voltažas ir būtų normoje, viena (ar daugiau) celių galėtų būti nedakrauta, tuo tarpu kita - viršijanti 4.2 volto (perkrauta). Kaip pavyzdį paimkime trijų celių (3 x 3.7 volto = 11.1 volto) bateriją. 100% įkrautos tokios baterijos bendras voltažas būtų 12.6 volto (4.2 x 3 = 12.6). Taigi mūsų kroviklis nustatytas ties 11.1 volto baterijos krovimu, kuris nustos krauti bendram baterijos voltažui pasiekus 12.6 volto. Viskas atrodo kaip ir gerai, tačiau kas nutiktų jei viena iš tų celių krautūsi šiek tiek greičiau nei likusios? Galimas daiktas, dvi iš trijų celių turėtų 4.1 volto įkrovą, o tą, kuri krovėsi šiek tiek greičiau - 4.4 volto, nors bendras jų voltažas ir yra normalus - 12.6. Tokiais atvejais tikėtina, kad jūsų baterija užsiliepsnotų. Toks pavyzdys žinoma yra kraštutinis ir vargu ar taip nutiktų su nauja baterija, tačiau net ir menkiausi skirtumai įtakoja baterijos tarnavimo laiką. Taigi, baterijos celių balansavimas užtikrina, kad visų celių tarpusavio paklaida bus ne didesnė nei 0.01-0.03 volto, todėl tai bus saugu bei iš baterijos išspaus daugiausiai. Sakoma, kad nebūtina baterijos balansuoti kiekvieną kartą kai ją kraunate. Sveikos baterijos celes užtenka balansuoti kas dešimtą ar net dvidešimtą krovimą. Tačiau iš kur žinoti, ar jūsų baterija nėra nusidėvejusi ar pažeista? Ką gi, geriausias patarimas tikriausiai būtų toks, kad jei turite gerą balansuojantį įkroviklį, balansuokite bateriją kiekvieną kartą kai ją kraunate - blogiau nebus. Kiekviena, daugiau nei vieną celę turinti baterija turi atskirą balansavimo jungtį, kuri leidžia atskirą kiekvienos celės įkrovimą arba iškrovimą. Šiaip yra keturi pagrindiniai baterijos celių balansavimo būdai:
[*]Pirmasis būdas - tai balansuojančio kroviklio naudojimas. Naudojant šį būdą, baterija kraunama per balansavimo jungtį. Kroviklis iekvieną celę krauna atskirai bei užtikrina vienodą kiekvienos jų voltažą. Šio būdo minusas toks, kad baterijos balansavimo jungtis bei jos laideliai yra ploni, todėl pastarasis būdas efektyvus tik mažesnėms LiPo baterijoms krauti, paprastai neviršijant 2.5 amperų. Per stipriai apkrovus balansavimo jungtį ji pradeda kaisti.
[*]Antrasis būdas - naudoti atskirą balansavimo plokštę. Ši plokštė jungiama prie baterijos balansavimo jungties tuo metu kai baterija tuo pat metu kraunama per pagrindinę jungtį. Tokia balansaviomo plokštelė stebi kiekvienos celės įtampą bei iškraudinėja tas celes, kurios rodo didžiausią, taip palaikydama apie 0.02 volto paklaidą tarp jų.
[*]Kitas būdas - tai balansuoti LiPo bateriją po to kai ji buvo pakrauta naudojant pagrindinę baterijos jungtį. Žinoma toks būdas teoriškai vėlgi nėra saugus, nes kraunant bateriją kuri nors jos celė gali būti perkrauta.
[*]Galiausiai pats geriausias baterijos celių balansavimo būdas, tai kompiuterizuoto kroviklio su balansavimo galimybe naudojimas. Naudojant šį būdą, baterija yra kraunama per pagrindinę baterijos jungtį, o prie balansavimo jungties prijungta balansavimo plokštelė, kuri savo ruožtu sujungta su krovikliu. Kai kurie įkrovikliai jau savo korpuse turi keletą balansavimo jungčių taip panaikinantys atskiros balansavimo plokštės poreikį (kuri jau yra įtaisyta pačiame įkroviklyje). Geri kompiuterizuoti krovikliai su įtaisyta balansavimo blokšte patys nustato baterijos celių kiekį, krovimo srovę, įtampą bei užtikriną tolygų baterijos įkrovimą bei balansavimą, taip kur kas prailgindami baterijos tarnavimo laiką. Nors šiuo metu ne problema gauti bet kokį jungties konverterį, vis gi lengviausia ir paprasčiausia yra naudoti (pirkti) tiesiog reikiamą balansavimo jungtį turinčią bateriją. Arba kitaip, pirkti bateriją su tokia jungtimi, kurią palaiko jūsų kroviklis ar balansavimo plokštelė. Šiuo metu yra keturios pačios poluliariausios:
[*]JST-XH - tai dažniausiai sutinkama balansavimo jungtis. Naudojama tokių prekės ženklų kaip Align, E-Flite, Common Sense RC, Great Planes, Dualsky, Esky, Electrifly, Losi, Rhino, Team Great Hobbies, Trinity, Turnigy, Venom, Zippy ir t.t.
[*]Thunder Power - dažniausiai naudojama gaminant Thunder Power, FlightPower, Apex, EVO, MPX, Outrage baterijas.
[*]Polyquest - su šia jungtimi baterijas gamina Polyquest, E-tec, True RC, Extreme Power, Impulse, Enermax, Hyperion, Poly RC, Xcite, Fliton.
[*]JST-EH - nors tai ir pati rečiausiai naudojama baterijos balansavimo jungtis, jas rasite Kokam, Graupner, Core bei Vampower baterijose. Taip pat kaip ir LiPo baterijų balansavimo jungtys, pagrindinė baterijos jungtis taip pat gali būti kelių tipų. Nereikia nė sakyti, kad apsistojant ties vienu pagrindinės baterijos jungties tipu yra geriausias pasirinkimas, nes ateityje nereikės sukti galvos dėl skirtingų kelių baterijų, sraigtasparnių ar kroviklių jungčių. Štai pagrindiniai 7 pagrindinės baterijos jungties tipai:
[*]JST jungtis - tai maža jungtis, galinti atlaikyti iki 5 amperų pastovaus apkrovimo. Dažniausiai naudojama baterijose iki 1500mAh.
[*]Deans Ultra jungtis - labai populiarios, dar kitaip vadinamos "T" jungtimis, jungtys. Didelis pastarųjų populiarumas kur kas pakėlė šių jungčių kainą, todėl "T" jungtys šiuo metu yra bene pačios brangiausios. Atlaiko iki 50 amperų pastovios apkrovos.
[*]EC3 jungtis - šių jungčių populiarumas šiuo metu tik auga. Didelis jungties sąlyčio plotas yra geriausia kai reikalų turima su aukštesne įtampa. Jungtis atlaiko iki 60 amperų pastovios apkrovos.
[*]EC5 jungtis - tai ilgesnė EC3 jungties versija. Turėdama ilgesnius (5mm) kištukus (bei didesnį sąlyčio plotą) jungtis veikimo apkrovos ribą kelia iki 120 amperų pastovios apkrovos.
[*]HexTronik XT-60 jungtis - dėl savo kainos ir gerų charakteristikų šios jungtys gerokai išpopuliarėjusios. Kaip ir EC3 pastarosios naudoja auksu dengtus apvalius kištukus, kurie įgalina jungtį atlaikyti 65 amperus. Pagamintos iš plastmasės, atsparios aukštai temperatūrai, todėl netirpsta lituojant laidus, be to viena geriausių jungčių kai kalba pasisuka apie (jungties) sujungimą bei atjungimą.
[*]Tamiya jungtis - nors ir mažo amperažo jungtis, ji vis dar labai populiari, ypatingai tarp radijo bangomis valdomų automobilių, katerių ir laivų turėtojų. Tiesa nuo tada kai galingos baterijos pradėjo skverbtis į rinką, jų populiarumas vis mažėja.
[*]Traxxas jungtis - naudojamos bet kokiuose aukštesnės įtampos (iki 100 amperų) prietaisuose. Sauga
[*]LiPo baterijas rekomenduojama krauti ugniai atspariuose specialiuose maišeliuose ar kokiuose kitokiuose (kad ir savadarbiuose) orui pralaidžiuose maišeliuose.
[*]Po baterijos naudojimo rekomenduojama palaukti kol baterija visiškai atvės prieš ją kraunant. Tokiu būtu būsite isitikinę, kad baterija neperkais.
[*]Niekada neišeikite iš namų (ar dar geriau patalpos, kurioje kraunama baterija) kol kraunama baterija.
[*]Galiausiai naudokitės galva ir pasirūpinkite visomis ugnies gesinimo priemonėmis jei netyčia baterija vis dėlto užsidegtų. Nors ir kaip viskas skamba baisiai ir grėsmingai reikia nepamiršti, kad LiPo baterijos yra tokios pavojingos, kokias jas pavojingomis padarote jūs. Praktiškai kiekvienas baterijos užsiliepsnojimas įvyksta dėl žmogaus kaltės (po baterijos numetimo ant žemės ir t.t.). Baterijos "įvažinėjimas" Nors daugelis ir yra įsitikinę, kad naujas Li-Po baterijas gali naudoti vos tik paėmęs į rankas (ir iš esmės jie neklysta), tačiau vis gi yra manančių, kad naujas baterijas labai naudinga "įvažinėti". Kaip ir naujo automobilio variklio stengiatės neprievartauti pirmuosius vieną ar du tūkstančius kilometrų, taip ir naują Li-Po bateriją pirmuosius kartus patartina patausoti - tai suteiks papildomo ilgaamžiškumo bei atskleis pilną baterijos potencialą. Pagrindiniai baterijos įvažinėjimo principai yra labai paprasti. Pirmuosius kelis (4 ar 5)kartus nesistenkite naudoti agresyvios taktikos. Taip pat patartina krovimo įtampos nekelti daugiau 1C, bei neiškrauti baterijos daugiau nei 50%. Laikymas Tai, kaip laikote bateriją tuo metu, kai jos nenaudojate, gerokai įtakoja visą baterijos sveikatą. Kaip jau buvo minėta, baterijos įtampai, esant apkrovai, nukritus žemiau 3 voltų, tokia baterija beveik visada yra neatitaisomai pažeidžiama, ir tai pasireiškia baterijos talpos sumažėjimu ar net visišku atsisakymu priimti įkrovą. 3 voltai esant apkrovai yra lygu maždaug 3.5 voltams baterijos neveikumo būsenoje (kai baterija nėra naudojama), taigi jei tik ką panaudoję bateriją ruošiatės ją padėti ilgesniam laikui, tai būtų pernelyg didelė rizika. Ilgesnį laiką nenaudojama baterija savaime išsikrauna. Ir nors Li-Po baterijos yra pagirtinos dėl jų susidorojimo su šia problema, lyginant su kitomis pakraunamomis baterijomis, vis tik nenaudojamos laikui bėgant jos praranda įkrovą (savaiminis išsikrovimas). Taigi, baterijos voltažui esant arti 3.5 volto, verčiau nerizikuoti ir ilgam laikui jos taip nepalikti. Taigi dabar jūs jau apsisprendėte savo Li-Po baterijas pirmiausia pakrauti prieš padedant jas atgal į lentyną. Tačiau tai dar ne viskas. Norėdami padėti ilgesniam laikui bateriją privalote parrauti, tačiau ne pilnai - tai taip pat gadina bateriją. Baterijos senėjimo greitis (jos saugojimo laikotarpiu) priklauso nuo dviejų faktorių - tai baterijos saugojimo temperatūra bei jos įkrovos kiekis. Manoma, kad pilnai pakrautą bateriją kambario temperatūroje galima išlaikyti apie keturias dienas, nepadarant jai didesnės žalos. Niekada nelaikykite pilnai pakrautos baterijso mašinos viduje karštą vasaros dieną - labai tikėtina, kad sugadinsite bateriją. Optimaliausia įkrova baterijso laikymui kambario temperatūroje - tai 40-60%. Tai lygu daugmaž 3.85 volto per celę baterijos poilsio režime. Tikėtina, kad tikrasis leistinas baterijos laikymo įkrovos diapazonas gali būti šiek tiek platesnis, tačiau kompiuterizuotuose įkrovikliuose esant nustatytai laikymo įtampai ties 50% nereiktų sau kvaršinti galvos dėl to. Kalbant apie pilnai pakrautos baterijos laikymą, tai tas kelias dienas galima pratęsti net iki kelių savaičių, jei bateriją laikysite šaldytuve (ne šaldiklyje), temperatūroje artimoje 0°. Jei nusprendėte taip ir padaryi, bateriją įdėkite į užspaudžiamą plastikinį maišelį, pasistenkite pašalinti iš jo viduje esantį orą, ir tik tada jį uždaryti. Tai apsaugos bateriją nuo kondensacijos, išėmus ją iš šaldytuvo. Išėmus iš šaldytuvo, bateriją būtina atšildyti prieš ją naudojant. :D
