Po antrojo pasaulinio karo amerikiečiai nutarė moksliškai įvertinti savo mūšius su japonais. Ir vienas iš pastebėtų dalykų buvo toks: netgi esant visiškai lygioms jėgoms, amerikiečiai mūšius dažniausiai laimėdavo, ypač tais atvejais, kai būdavo svarbūs greiti veiksmai. Po ilgokų tyrimų mokslininkai nustatė, kad lemiančiu veiksniu buvo kalba – vidutinis anglų šnekamosios kalbos žodis susideda iš 6 raidžių, kai tuo tarpu vidutinis japoniškas žodis yra 13 raidžių ilgio. Amerikiečiai tiesiog greičiau susikalbėdavo, tai ir nulemdavo daugelį pergalių. Remiantis šiais tyrimais, vėliau buvo kuriamas specialus karinis žargonas, kuriame įvairiai karinei technikai būdavo duodami trumpi, dažnai vos trijų raidžių vardai.
Praėjus keliolikai metų, šiais tyrimais susidomėjo ir tarybinė kariuomenės vadovybė. Buvo nustatyta, kad vidutinis rusų kalbos žodis yra 7 raidžių ilgio. Tačiau vidutinis žodžio ilgis, aktyviai naudojant keiksmažodžius, sutrumpėja iki 4 raidžių…
