Praeitą kart, man žaidžiant, nuomininkai buvo prijungti prie senbuvių, gavo savo vadus, buvo išskirstyti į mažas grupeles, kurios irgi turėjo savo vadus. Net pasimetus kažkur, po to vėl galėjai prisijungt prie savo grupelės, nebuvo tokių bajerių. Na, bet vistiek smagu buvo. Na, ne pirmos 1 lygio žaidynės man, bet šį kartą tikrai pasigedau organizuotumo, ypač paleidinėjant iš "mertviako". Praeitą kart, man žaidžiant, tokių bajerių nebuvo, kad paleistų tiesiai priešams į nasrus. Tas pats abiems pusėms. Ačiū mėlyniesiems, kurie pasigailėjo 3jų, ir pasiūlė draugiškai pabėgti vietoj to, kad visa minia būtų sušaudę vietoj... Minia mėlynųjų išeina, kol pereini "mertviako" aikštelę - tie patys grįžta. Užduotį supratau tik žaidimo pradžioj - kažką paimti iš priešų bazės, kuri yra "kažkur". OK, paėmėm, grįžo musiškiai su tom "raketom". O kur po to dėjosi raketos? Kiek girdėjau, pas žaliuosius ir liko? Kur? Nuėjęs į "mertviaką" daugiau nebemačiau jų. Kur eit, ką daryt - velniai žino. Paleidžia, eini kažkur į mišką šaudyti į kažką... Eini, šaudo - lyg ir savi turėjo būti - klausi spalvos - saviškiai. Kažkas tupi miške - velniai žino kas, savi, svetimi - skiriamųjų ženklų neįžiūrėt. Na, pašaudė iš kulkosvaidžio į mane, pasirodo svetimi buvo. Praktiškai nespėjau atidengt ugnies, nors stebėjau kelias minutes kažką, kas visgi buvo priešas. Gera pastaba iš mėlynųjų pusės - žalieji visur. Na tiesa, kai nežinai kur eiti, kur vyksta veiksmas, eini ir ieškai. Oras mažiausiai kaltas. Gan smagu buvo pasišaudyt, bet kaip mėlynieji teisingai pakomentavo - pažaidėm CS live. Dėl maklaudų, tikrai buvo, tiek pas žaliuosius, tiek pas mėlynuosius. Šį kart pastebimai daugiau, nei praeitą kart man dalyvaujant. Vieną kart buvau pašautas lietaus. Pasidaviau kažkam, ko nebuvo. Kaptelėjo didelis lašas ant kepurės, pagalvojau, kad pataikė, o pasirodo nebuvo kam šaudyt. Manau, reikia daugiau pirmo lygio žaidynių, kurios būtų tinkamai organizuotos ir naujokai suprastų tikrąją žaidimo dvasią ir prasmę - kad ne vien šratus berti į visas puses susirinkome.Aišku, efekto pridėjo, sugedęs mano ir ką tik atėjusio komandos nario ginklas ir piktos širšės, kurioms nepatiko mano pozicija ir šratas į liežuvį - ne taip jau ir skauda, kai gerai pagalvoji.