Diadia Tankist

Quick spring change yra gearbox'o funkcija, ne ginklo. Imi tokį gear'ą, dedi į bet kokį savo ginklą ir turi...

Buvo perduotas El Čiūdui ir padėtas prie vandens bačkos kartelio mertviake. Tolimesnis likimas nežinomas...

Man iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Safariland dėklas ne G17, o universalus. Priklausomai nuo modifikacijos, varžtu reguliuojasi (arba nesireguliuoja) dėklo plotis. Savo panašiame TT nešioju, o skirtumas nuo GLOCK juk didžiulis :).

Nu privėtas, chebryte. Čia čiesnas targofcas Diadia. Nu ką galiu jums pasakyti. Pernai, kai atsidūrėme visi Malio ligoninėje, pasižadėjome, kad šiemet tai jau cher jums, o ne mūsų točkė. Nu tai kai toks tikslas pagrindinis mums pasistojo – bablos užkalt ir gyviems likti – tai taip ir dirbome. Iš pradžių nusprendėm daugiau dėmesio babkėms paskirt, nu tai pradžioj pardavėm tokiom nezaviornutom kainom, nu kad pradžiai chebra pradėtų vienas kitą vartyti, karoče, yra karas – mums zajabys, nėra karo – nu kaip ir nelabai. Tai kai visokie gangai šmangai pradėjo šmalialinti vienas kitą, vo tada mums korta ir pradėjo eiti. Pernai stolnikas maslynų kainavo stolniką tugrikų, tai mes kai užlenkėm iš pradžių kart trys, paskui kart keturi, nu tai iš tų trijų ar keturių procentų pasikėlėm taip, kad nifiga nebeskaičiavom nuo pat žaidimo pradžios. Sesutės iš Raudono kryžiaus paremt paprašė – figli neparemt? Kažkas kaimyną užverst nori, nu chuli neduot jam kelių šratų, vis tiek juk kaimyno brolis ateis to vertėjo verst. O kai pamatydavom, kad kažkuri pusė išsikvepia, nu tai dozuotai, pačiutčiut pafinansuodavom, nu kad strielkės nuolat vyktų. Sutinku, babla ne tokia didelė, kaip jei visiems parduot po bet kiek už mažai, bet nu kažkaip pantoviau didesnius kūšus gaut ir pakontroliuot, kad chebra nenustotų vienas kitą gesint. Nu ir, aišku, rečiau į Nigerio pasienį reidus daryt reikėdavo, čia irgi pliusas, skaitau. Tai taip ir vartėmės pradžioj. Atsidarėme langelį pas sesutes į RK – nu kam per lauką vaikščiot. Ten kokios narkatos, ar bablos, leidimą ten kokį ar šiaip to da sio per langelį ir paduot, ir paimt paprasčiau. Nu ir, tipo, karalius nemato. Nors tas karalius tai lochavotas kažkoks buvo. Pasakydavom, kad leidimus pratęstų – nu ir pratęsdavo, sakydavom kad eitų... tipo, ateitų babkių rytoj (tūmorrou never komz, tipo), nu tai ir eidavo. Aiškiai bišky myžo jis į sandalą, korešų ieškojo. Nu mes nieko jam nepažadėjome, bet nieko chrenovo irgi nedarėme. Yra kažkoks karalius, tai, tipo, tegul pabūna kol kas, mūsų chata kraštinė. Išėjo mūsų chebrytė dviese pašuršalinti aplinkui, pažiūrėti kas kuo kvėpuoja, blyn, žiūrim, vienas savom kojom grįžta, o kitą neša. Vuot a Fak, kaip sako PMC? Pasirodo, iš krūmo išlindo nigeris ir kažkokį briedą padarė – šovė, tipo. Nu mes nigerių vadą už krapo, pareikalavom kad atiduotų tą šaulį. Tai tas angliakasys nifiga nepadarė. Atitempė vietoj saviškio kažkokį mūtną tipą su virve ant kaklo. Tipo, užsakovas, suprask. Nu mes tą baltą grybą iš nigerių atėmėme, baltas vis dėlto, ir paleidome, tegul varo. Skiedė jis kažkokius briedus kad jam kasyklos priklauso ir kad dabar jis jas jau kai atsiims, tai bus toks krūtas, nu jau toks krūtas, kad krūtesni tik virti stručio kiaušai bus. Skiedė miltais, karoče. Nu mes jam palinkėjome, tipo, fak, laimingos fakin‘ kelionės ir pamiršom. O nigeriams tiekimą užsukom čystai. Nė vieno šratelio daugiau iš mūsų negavo, kitur turėjo kombinuotis. Atėjo sesutės iš RK, sako, padėkit, chebryte, nu tipo, ne padėkit, nes ir taip jau esat padėję, o pagelbėkit. Šūdo radioaktyvaus prisirinko, nigeriai auksą kasa, radiacijos prisigaudo, paskui šika taip, kad tamsoj šviečia. Iš vienos pusės, kaip ir gerai, naktį neįsistosi, bei iš kitos – kaip ir chujova biškį. Nu išnešėm tą šūdą legionui, o kai neėmė, tai prie vartų padėjom. Vanialina, aš jums pasakysiu, kaip už tėvynę. Kaip jie ten gyveno su tuo nigerių radioaktyviu šūdu – neklauskit, mes muilą nešėm nes, nu, kvėpuot nėra kuo, net su respiratorium. Nu bet medpaketai su nuolaida gavosi ir mums visada yra nors keletas. Kaip ir nieko prasisukome. Legionas pradėjo lankytis. Kipišą kelia, ginklus pradėjo vežt ir bablos reikalaut už ginklus. Blyn, nu ir neimt negali, nes užvers dar, ir imt nafig reikia. Nu bet ką. Ėmėm dėl ramios galvos. Nu hemorojus su tais ginklais buvo. Įsivaizduokit, ateina arabas, ką tik iš legiono kalėjimo, viskas ką turi tai šliopancos ir pampersas puspilnis. Nu ir prašo ginklą jam parduot. Mums gi babkes ką legionui davėm atmušti reikia, o tas nifiga juk neturi, tik kiek pamperse ar ką į „kalėjimo kišenę“ buvo įsidėjęs. Tai visaip darėm. Ir į skolą, ir papigiaiskai, žodžiu, neužvirėm ant ginklų daug, tik šiaip, dėl formos. Teisingiausiai tai sukilėliai padarė. Pastatė savo agentą perrengtą prie mūsų točkos, tas jei bablos neturi, tai savo žodžiu garantuoja, kad sumokės, ir sukilėliams ginklai eina tolka pesnia. Agentas skoloj neliko, žinojo, kad žinom kas toks ir kad valinsim jį ar priduosim, jei ką. Tai normaliai su sukilėliais buvo. Tas agentas dar sako, galėtumėt ir savo ginklus nukreipt „kur reikia“, prieš legioną, tipo. Nu galėtume, tik jis pamiršo stebuklingą žodį pasakyti. „Baksai“ tas žodis. Tai ir nenukreipėm „kur reikia“. Žiūrim, karalius mudakas peršiko visai ir pabėgo. PMC miesto nebekontroliuoja. Fig su jais, mums tik į naudą lengvas bardakas. Bet čia kažkoks genys su šiaudine skrybėle išlindo. Meras, tipo, suprask. Ir, kas blogiausia, savo apsauga nigerius paskyrė, birtų specukai kažkokie laksto, o mums tai su nigeriais nekošerna tūsintis vienoj kompanijoj. Nėr su jais bazaro, ir tiekimo jiems, sukoms, nebus. Per langelį su RK sesutėm pabazarinom, jos tokią vakciną nuo visų ligų davė. „Novičiokas“, atrodo, o gal „Radničiokas“ vadinasi. Karoče, tas genys su skrybėle tiorkes su mumis pradėjo, apsauga jo lochavota, nu mes jam to Rodničioko-Novičioko ampulę ir cvaktelėjom į šikną niekam nematant. Susirgo meras, į ligoninę nuvarė, tai ten jam ar tai ne tuos vaistus parinko, ar tai pilnas geležinis šikpuodis ant galvos nukrito – cher suprasi. Vobščem, užmerkė šviesiąsias akeles skrybėliuotis kirmėliuotis. Nu tada mieste iš viso bardakas prasidėjo. Visi vienas kitą pjauna, valdžios jokios, mes tik vamzdžius į visas puses atstatę varinėjam, striomna truputį, bet biznis geras eina. Nu tada legionas atvarė, tipo, tvarkos daryti. Ir, mle, komendanto valandą įvedė. O mums tai čia visiškas peilis. Niekas niekur nevaikšto, prekybos nėra, karoče, bespredielas. Tai gerai, kad turėjom zanačkų, nu, slėptuvių, suprask, prisidarę po visą poligoną – visur po čiut čiut. Tai maišiukas-kitas šratų, tai med paketų... Tada jau točkoj beveik nieko nelaikėm. Nes bardakas ir bespredielas. Tai iš zanačkų targavojom. O čia dar mūsų tiekėjas iš Nigerio skambina. Sako, mle, chebryte, gelbėkit. Sukilėliai transportą jo prakniso, užbašliuos mums jie nechujovai, jeigu kažkokiu būdu suorganizuosim į tam tikrą vietą siuntą afigeną iš savo resursų. Nu tiekėjas persona žinoma, lazankių netrina, už bazarą atsako, tai ką, reikia pavaryt, gausim paskui iš jo prekių su nuolaida gera. Kaip iš miesto išsigavom per komendanto valandą, kaip siuntą supakavom ir kur įsidėjom, kad legionas neužpakuotų, tai istorija nutyli ir geriau neklauskit. Bet pristatėm. Tik žiauriai striomna buvo, kad mūsų pačiu sukilėliai su visa siunta neužverstų. Nu bet čia jau mes dirbti mokam – saugiai perdavėm su mažiausia rizika savo brangioms škūrkėms. Užkalėm neblogai. Karoče, likom gyvi, su pakankamai daug bablos, prieš nieką nepasišikom, ką reikėjo parėmėm, ką reikėjo patrumpinom, esam patenkinti kai venikai, visiems siunčiam linkėjimų, o sesutėms bučkius. Jūs zajebenski, čiūvychos ir bachūriukai!

Ačiū visiems! Olegai, Dvorfai, J.J., jūs airsofto dievai. Žaidimas buvo unreal! Dešimtys kilometrų automobiliais ir dešimtys kojomis, non-stop veiksmas, tikras milsim, nuostabios komandos, kurios tikrai veikė kaip vienas dalinys... Įspūdžiai tokie ryškūs, kad net nežinau koks turėtų būti kitas žaidimas, kuris nurungtų tokį fuckin' nerealų geimą.

Šitą maliavą apie tikrus įvykius surašė čiesnas targofcas Diadia, gulintis Malio RK ligoninėje. Nu karoče. Mūsų Brigada LT nebeturi ką veikt, tai nusprendėm Malyje babkių pakelt. Nu, supainiojom Malį su Somaliu, iš geografijos šaibas turėjom, tai kažkaip nefartovai truputį gavosi, nes pasirodo ten ne tik vietiniai lochai bet ir Legion Etrangere varinėja, nu bet nieko. Mes už bazarą atsakom, pasirašėm, tai pasirašėm. Žodžiu, pasidarėm točką kaip priklauso, patikrinom tiekimo kanalus iš Nigerio, viskas čiki piki, šaudmenys važiuoja, granatos plaukia, minos yra. Šeštadienį nuo pat ryto liaudis varo apsipirkt. Nu mes kainų nelaužiam, šita, už vieną franką perkam, už tris parduodam, karoče, iš tų dviejų procentų ir gyvenam. Žiūrim, matyti feisai. Sukilėliai, tipo. Kurie pernai pravalą su kontrabosu mums padarė. Nu mes pirštus atlenkėm, mordas nustatėm, skaitliuką įjungėm, grąžinkit 20 000 arba chren jums amunicijos. Arba imkit amunicijos ir 30 000 grąžinkit. Ką, ne? Nu tai ne. Išėjo sukilėliai oro uosto imt be šovinių, nu tai taip jiems ir gavosi. Reikėjo sąžiningų pacanų paklausyt, normaliai būtų buvę. Chuli. Kai tik oro uostas variniu bliūdu apsigaubė, nu, tipo, kabzda oro uostui atėjo, prisistato PMC nuo Korporacijos. Tipo, padėkit detalių lėktuvui gaut, legionas turi. O mums irgi gal lėktuvo reikia. Nežinau nafig jis mums reikalingas, nu bet gal reikia, jeigu yra, teisingai sakau? Nuvarėm pas legioną. Pas juos važiuot tai, jums pasakysiu, nezajabis. Toli kai šiknoj. Varai iki blokposto, tada vėl kažkokiais šunkeliais, karoče, štuką kainuoja nuvaryt, jeigu vairuotojas sukalbamas tai devynis stolnikus čystai. Kaip jums atstumas, nefigovas, ką? Žodžiu. Nuvarom, o ten sako toks senis viską reguliuoja. Išeina jis iš palatkės, nu ne senis, o Senis, pasirodo. Ir lazankes kad trina, kad trina, tipo, duos mums detalių už infą ir amuniciją. Mes primetėm, normaliai gaunasi, pakelsim bablos iš Korporacijos, tai sakom davaj. Grįžom, o kad visą infą turėjom, tai tik pasitikrinom koordinates ir atgal. Tada tas Senis vėl lazankes trina, tipo, nebereikia infos jam, o amunicijos pirks tik pigiau, nes, pasirodo, bablos nifiga neturi. Chren tau kas pigiau duos, bobos prašyk, kad pigiau duotų. Karoče, nupirko jis amunicijos už babkes kiek turėjo, o detalių taip ir nepardavė. Levas kažkoks, visai už bazarą neatsako. Nu bet nepradėsi jam teisių aiškint, kai aplinkui dešimtim jo torpedos tūsavojasi. Pofig, užsakėm iš Nigerio, tik kainavo tai jochaidi, cielas 15 štukų, nieko neužvirėm ant šito dylo, jei transportą atmetus. Tik pravarinėjom ir točką nesaugiai palikę buvom. Nu, galvojam, paskraidysim dabar. Aha. Atvaro PMC ir sako kad dar detalių reikia, būtent tų, kurios legione. Och tu ***pypt***. Mle, PMC žmonių turi debesis, o mes keturi tik, mums ir točą prižiūrėk, ir iš Nigerio kontrabosą tempk, ir dar jiems pagalbos reikia. Nu gerai. Vėl už savus pas Senį. Tas reikalauja raudonos beretės už detales. Mle, kas per supuvęs bazaras, mus gi užlenks iš karto, jei raudoną beretę kilinsim. Sako, tai duokit tikslią infą kur yra. Nu kur kur. Mes žinom, kur – mieste raudona beretė. Sakom, Seni, daryk pasalą ir pasiimk tu tą beretę, ką yra, buliukų pas tave aukščiau stogo, mums detales duok, infą gavai. Senis į palatkę įlindo, tariasi, nu chuli ten tartis, daryt reikia, ne bazarinti. Dešimt minučių nėr, penkiolika nėr, dvidešimt nėr. Ai, šiknon tą legioną, už bazarą neatsako, antrą kartą razvodkes daro, jokių dylų su jais nebebus, nafig. Mes kitaip su jais pakalbėsim. Nu tai šitą aną, karoče, vėl pavažinėjom, susirinkom žalių berečių 5 štukas, nu ir ką, neturėjo kur dėtis, iškeitėm skudurus ant detalių. Va čia tai normaliai užvirėm, galima ką nors krūčiau pradėt. Atnešė sukilėlių vadas aukso gabalą. Sako, pirkit. Gerai, perkam, imk penkis stolnikus, kaip už pirmą egzempliorių daug duodam, mes ekspertizę padarysim, jei geras, tada kitiems kainą nustatysim, jei blogas, nu tai ką, būsim apsilažalinę. Sutiko. Mes Korporacijai nunešėm, tipo, per aikštę. Trys štukos ant bačkos. Jopt! Vo čia tai normaliai, geras procentas. Taip ir sukomės – šratai, granatos, auksas, nu ir smulkmė visokia, pystikas ten koks, automatukas, briulikas... Babla jau kišenes plėšia, jau pas save nebelaikom, į Šveicariją siunčiam. Tik pyst – nebeneša aukso. Kas per fignia? Nueinam pažiūrėt, o ten, pasirodo, legionas sukilėlius presuoja ir presuoja, tie aukso kast negali, o jei ką ir iškasa, mums nebeneša. Nu gerai, nupirkom tuaregus, kad sukilėliams padėtų atsimušt. Už savo babkes nupirkom, mle, altruistai mes. Tik tie tuaregai nuvarė į vietą, pašaudė, pašaudė ir išsivaikščiojo, jokio tolko. Mūtni kažkokie. Nepatikimi. Atėjom po kiek laiko vėl pažiūrėt – obana! Vėliavos prie kasyklos nebėra, niekas nieko nedaro, sukilėliai tūsavojasi ir nosis krapštosi, mandingai sako chuli, mes padirbėsim, pakasim auksą, jei mokėsit, nes sukilėliai razvodkę padarė, prižadėjo ir kai lochus be pinigų paliko. Nu gerai. Patrynėm lazankes su Korporacija, jų apsauga, mūsų darbo jėga, mes finansuojam, kad kasykla veiktų, auksas mūsų. Susibazarinom. Kasam auksą, varkė normali gaunasi, babkės vėl upeliu teka, nėr kur dėt, jau bijom, kad sąskaita Šveicarijoje sprogs. Nu bet gero po truputį. Einu, karoče, pažiūrėt kaip ten kasykla, jau tamsu, sutikau sukilėlius, pribėgo, klausia, į kasyklą eini? Sakau jo. Tai varom kartu. Nu varom, kas man. Tik staiga kirviu man į pakaušį kad pyst! Aš ant žemės pizdrykt! Apiplėšė, aš negražius žodžius rėkiu ant pusės Malio, vobščem, jei ne dvi mergičkos baltais chalatukais – nu tip top angeliukai – būtų man ragas parėjęs. Nu tai jei taip, uždarėm kasyklą. Nafig tą auksą, jei jau savi sukilėliai, kurie lyg ir apsauginiai turėtų būti, mus skerst bando. Padariau predjavą sukilėliams, pažadėjau amunicijos kraną užsukt, jei žiurkių galvų neatneš, nu bet tie, aišku, nieko nedarė. O gal tie užpuolikai ir ne sukilėliai buvo, tik persirengę, chren suprasi, bet kad lievi ir neteisingi tai tiksliai. Kitą dieną aukso kaip ir nėra, likučiai kažkokie, amuniciją daugiausiai perka PMC, kuri aiškiai ne sau, o sukilėliams perka, tikriausiai, sukilėliai arba babkių neturi, arba po tos istorijos su žiurkėm nepontovai jaučiasi, nu bet mums kas. Dar PMC su legionu bazarina, įtartina darosi, nu bet irgi ne mūsų reikalas. Raudonasis kryžius legionui irgi stučialina antra diena, nu bet kai pagydė, tai kažkaip nepikta, o ir ne mūsų reikalas, stučialina ir tegul stučialina, mums kad babkės plauktų ir gerai. Nu ir vėl pradėjo biznis eit. Šį kartą iš ginklų. Kai pradėjo chebra pjautis, tai iš Raudonojo Kryžiaus parnešt ginklų buvo neįmanoma, nėr kur dėt net, visa točka ginklais nukabinėta, nusiperst nėra kur. Visi keturi net šlapi targavojam tais ginklais, o galo nematyt, neša ir neša. Tik žiūrim, kad kažkaip chrenova darosi, spaudžia sukilėlius. Čia ir PMC atvarė, sako, jei dingsit iš miesto, mus šratais aprūpinkit. Sakom, mums negaila. Legiono mieste mums nereikia. Jei pamatysite, kad pareina ragas, duosim šratų nemokamai, mus nuo vietinių pasaugosit, nes jie, pasirodo, ant mūsų bačką ridena, tipo, aiškina, kad mes auksą pro šoną varom, o kaip mums auksą pro šoną varyt, jei lėktuvas tik pas Korporaciją, aišku, kad pizdiožas, mes sąžiningi pacanai. Nu čia mėsos pradėjo lakstyt, legionas su nigeriais miestą užėmė, PMC pasitraukė, nu mes sąžiningai jiems padėjom ginklus atgaut, amunicijos iš miesto išnešėm, kiek prašė, nu, ne už dyką, nes rizikinga buvo žiauriai, bet realiai tai už kapeikas, tik dėl žodžio laikymosi. Mieste legionieriai irgi amuniciją perka, bet ne tas reikalas, sunkiai kažkaip viskas, ir dūšioj neramu. Nuojauta. Atvarė Malio kariuomenė. Nu, šitie tai aiškūs fruktai. Tuoj plėšti bandys. Jo. Ginklus ant stalo, rankas ant galvos. Gerai gerai. Oi, kaip čia dabar taip atsitiko, Lapei ranką bekeliant ji už tokios virvutės užkliuvo, BABACH! Ir sanitarai Malio kariuomenės būrį nuo asfalto renka gabalais. Chuli. Nereikia lochų ieškoti, granata ne frajeris, atotampa ne močia. Bet jaučiam, tuoj bus visai batai. Vėl Malio nigeriai ateina, dabar tik vienas. Bijo būriu prieiti, ir teisingai bijo, yra dar tų virvučių, galim patraukt, nesunku. Sako, pasirinkit, arba jus verčiam, arba kaip stovit dabar be ginklų varot iš miesto. Aišku, supuvęs bazaras, sutiksi išeiti, sušaudys už kampo, be variantų. Nušovėm tą nigerį, kad nesikankintų gyvendamas, ir tada parėjo. Mums kas, ne vaikai jau, pagyvenom, su bobom pasitūsinom, babkės Šveicarijoj, galima ir mirt su muzika. Nežinia kaip ten Maliui būtų baigęsi, gera buvo mūsų točka, ir pacanai mes pasiutę, Malis jau po BTR‘u lenda slėptis, tik kad Legionas chren žino kodėl į svetimas razborkes įsikišo. Nu tai aišku – virš dvidešimt vamzdžių mus prispaudė, galvos pakelt negalim, granatos atskrido ir baibai... Nu ką dabar... Trumpai tariant, esame labai patenkinti žaidimu, baisiausiai dėkingi Shadow Stalkeriams ir visiems kolegoms airsofteriams už geriausią metų airsoft žaidimą. Lauksime sekančio!

Jei niekas pas orgus nesikeitė nuo Stalkerio, ARM tereikia wi-fi, veikia nuo lokalaus tinklo, internetas nereikalingas, lokalų tinklą paruošia orgai.

CA, kaip ir kiekvienas gamintojas, su savo zabubonais - pusė milimetro šen, pusė milimetro ten... Jei randi CA, pirk tik CA. Jei nerandi - pirk bet kieno GB ir dildę :).

BRIGADA bus.

Atskirkim pradžiai balistinius akinius nuo apsauginių akinių. Viską pasako jų techninės charakteristikos. Gerų apsauginių airsofte pakanka. Bet GERŲ, o ne šiaip... darbo... senukų... P.S. Bent EN166 F standarto reikėtų.

Pasirink pagal kišenę ir patogumą. Žiauriai geras ir universalus GL 17-19-22, turėtų tikti ir airsoft, ir koviniam, bet kaina tai... Iš tiesų tai nepamatavęs vietoje nesužinosi.

Taigi rodo profilyje amžių. Nori, kad panos negalėtų jo paslėpt? :)

BRIGADA vykdė vadovybės užduotis, jokios saviveiklos. BRIGADA ne organizatoriai. Ryšio pabaiga

Logiška. Su ryšiu nesusitvarko Drūteika, o gaidys - radijo svoboda. Tai nudažyti dar trumpiau, su purkštuvu per 10 min galima. Iš mūsų niekas lipdukais nesiskundė. BRIGADA naktį iki 6 ryto šara*binosi žvalgyboje prie pat bunkerio ir bokšto, o viena grupė vos ausų mums nenumindė. Visa tai nieko nereiškia. Važiuojant į 3 dienų žaidimą išvažiuoti po 1,5 - ....

BRIGADA dėkoja visiems už žaidimą. Šarės vadovavimas Iranui, mūsų požiūriu, l. geras, su Vilkais kaip visada malonu dirbti, ačiū jums. Dalies komandų noras turėti komfortą ir ne patiems daryti žaidimą, o reikalauti to vien iš orgų - apgailėtinas. Chebra, kas jums? Gal kitą kartą už jus ir pažaisti reikės? Mergaitės. T.y. padarėte tą patį, už ką peikiate kitas komandas. :( 3. Auksini prote :), jei tau leista naudotis bet kuriuo dažniu ir komandos/puses viduje nesugebate susitarti, kokį dažnį naudos komanda/pusė - prie ko čia orgai? 4. Ne tik nenupjauta, bet dar ir nenudažyta, mačiau išdžiūvusių lopų. 9. Ten kitoje pusėje tokį popieriuką nuimi, tada lipnia puse prispaudi prie apkabos - ir vualia! Jei būtų stipresni klijai, orgai sulauktų priekaištų, kad negalima nukrapštyti. 11. Ir YPK padarė tą patį...